Apsaugos zona
Nuosavybės teisė į vieną ar kitą teritoriją ne visada užtikrina ir teisę joje statyti ką ir kaip panorėjus. Aplinkos ministerija primena, kad statytojai privalo paisyti teisės aktuose išdėstytų reikalavimų, kurie numato, kaip statybos turi būti vykdomos saugomose, kultūros paveldo teritorijose ar vandens telkinių apsaugos zonose.
Nuosavybės teisė į vieną ar kitą teritoriją ne visada užtikrina ir teisę joje statyti ką ir kaip panorėjus.
Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos nustatytos siekiant ežerų, upių pakrantes ir jų vandenis apsaugoti nuo žmogaus veiklos neigiamos įtakos. Minėtose zonose esančiose ir buvusiose sodybose net rekonstruojant ar perstatant statinius draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, jei tai nenumatyta teritorijų planavimo dokumentuose. Taip pat draudžiama statyti pastatus ir potvynių užliejamose teritorijose (išskyrus jose esančias sodybas) bei vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.
Arčiau vandens – griežčiau
Dar griežtesnės reikalavimai keliami ūkinei ir bet kokiai kitai veiklai apsaugos zonos dalyje prie pat vandens – pakrantės apsaugos juostoje.
Šioje teritorijoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas. Rekreacinėse zonose dar leidžiama statyti paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius. Jei apsaugos juosta patenka į draustinio teritoriją, joje dar leidžiama statyti ir su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Tačiau visus kitus statinius, taip pat tverti tvoras pakrantės apsaugos juostose draudžiama.
Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė teigė, kad neleistinų statybų pakrantės apsaugos juostose toleruoti negalima: „Savavališkas pakrančių užtvėrimas yra griežtai draudžiamas. Turime mąstyti plačiau, juk vandens telkiniai priklauso visiems, negalima trukdyti kitiems žmonės jais naudotis – apsitverti priėjimą prie vandens telkinio tik sau. Galiausiai, žmonės turėtų būti sąmoningi ir nekenkti ne tik žmonėms, bet ir gamtai. Ne pagal reikalavimus pastatytos tvoros gali gadinti gamtinį kraštovaizdį ar padaryti kitokios žalos aplinkai.“
Galiausiai, žmonės turėtų būti sąmoningi ir nekenkti ne tik žmonėms, bet ir gamtai, – teigė D.Matonienė.
Aplinkos ministerija primena, kad už savavališką pakrančių tvėrimą pažeidžiant vandens telkinių pakrančių ekologines funkcijas, vandens telkinių pakrančių gamtinį kraštovaizdį ir jo estetines vertybes, apsunkinus gyvūnų migraciją ir padarius kitą žalą aplinkai, baudžiama. Aptikę neteisėtai išdygusią tvorą iš pradžių surašo privalomuosiuos nurodymus ir įpareigoja savivaliautoją panaikinti neleistiną statinį per du mėnesius. Nepaisantiems nurodymų gresia ir piniginės baudos.
Saugomų teritorijų įstatymas numato ir išimčių. Tvoras dėl saugumo arba dėl visuomenės poreikių leidžiama statyti, pavyzdžiui, deklaruotuose ganyklų plotuose, paveldo objektuose, parkuose, saugomose teritorijose ir kt. Tačiau savavališkai tverti teritorijas prie vandens telkinių ar statyti vandens telkinių apsaugos zonose – draudžiama.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
