Išanalizavus paveldosaugos teisinį reglamentavimą bei nusistovėjusią KPD praktiką, nustatyta, kad nėra reglamentuota viešojo intereso ir jo pažeidimo identifikavimo kriterijų, todėl nėra aišku, kaip KPD pasirenka kuriuo atveju kreiptis į teismą ar prokuratūrą ginti galimai pažeistą viešą interesą, o kada ne. Užfiksuoti atvejai, kuomet esant analogiškoms aplinkybėms, KPD elgėsi skirtingai.
Nustatyta, kad viešojo intereso pažeidimo faktų užfiksavimą bei jo gynimo galimybes sunkina skirtingos KPD ir jo teritorinių padalinių pozicijos, kai dažnai keičiami bei naikinami teritorinių padalinių priimti sprendimai. Atskirais atvejais, galimai pagal statytojų ir vystytojų pageidavimus, keičiamos nustatytos vertingosios savybės, teritorijų zonos bei ribos. Teritoriniai padaliniai formuoja savo, nebūtinai su KPD suderintą, kultūros paveldo išsaugojimo, pritaikymo ar naudojimo praktiką. Taip pat pasigendama ir Kultūros ministerijos iniciatyvos bei aiškaus vaidmens formuojant kryptingą paveldosaugos politiką Lietuvoje.
STT korupcijos prevencijos specialistai įvardijo ir kitas galimas korupcijos rizikas KPD ginant viešąjį interesą ir nustatant jo pažeidimus: nereglamentuojama kultūros paveldo tyrimų atlikimo tvarka, nekontroliuojama jų kokybė, naudojamasi aiškiai neatskirtomis naujos statinio statybos ir statinio rekonstravimo sąvokų interpretavimo galimybėmis, nėra teisinio ir praktinio tvarkomųjų paveldosaugos ir statybos darbų atskyrimo.
Kultūros ministerija, KPD ir Aplinkos ministerija per 3 mėnesius turėtų pateikti informaciją STT, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti pateikti pasiūlymai.
Taip pat STT specialistai pažymi, kad gali būti ne visada tinkamai naudojamasi automatinio suderinimo proceso funkcija, kuri vykdoma interneto svetainėje Infostatyba.lt. Pastebėtas ypatingai didelis automatinio suderinimo atvejų skaičius Vilniaus ir Kauno miestų teritoriniuose KPD padaliniuose, kai automatiniu būdu yra pritariama rekonstrukcijos projektams, paprasto ir kapitalinio remonto, griovimo ar naujos statybos projektams.
STT rekomendavo atsakingoms institucijoms inicijuoti teisės aktų pakeitimus ir aiškiai apibrėžti atvejus, kuriais KPD ir jo teritoriniai padaliniai, gindami pažeistą viešąjį interesą, teikia ieškinius teismui, o kuriais – kreipiasi į prokuratūrą, prašydami apginti pažeistą viešąjį interesą. Taip pat imtis aktyvių veiksmų ir stiprinti metodinio vadovavimo bei vidaus kontrolės mechanizmą ir iš esmės peržiūrėti kultūros paveldo tyrimų teisinį reglamentavimą.
Kultūros ministerija, KPD ir Aplinkos ministerija per 3 mėnesius turėtų pateikti informaciją STT, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti pateikti pasiūlymai.
