Pasak tarnybos, nėra reglamentuota, kas gali į tarnybinį būstą pretenduoti ir kokiomis sąlygomis, nėra viešai skelbiama aktuali su savivaldybių būstu susijusi informacija.
Socialinių būstų daugiau parduodama nei nuperkama
STT duomenimis, socialinio būsto eilėje laukia apie 10,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Savivaldybės už parduotus savivaldybių būstus yra sukaupusios daugiau nei 13 mln. eurų socialiniams būstams pirkti, tačiau juos perka vangiai.
2017 metais savivaldybės nupirko 188 naujus socialinius būstus, kai tuo tarpu pardavė net 468, o 2018 metais nupirko 52 naujus, o pardavė 304 senus socialinius būstus.
Daugiausia socialinio būsto laukiančiųjų yra Vilniaus (16,1 proc. visų šalyje laukiančiųjų), Kauno (7,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) Klaipėdos (6,4 proc. visų šalyje laukiančiųjų) ir Šiaulių (5,2 proc. visų šalyje laukiančiųjų) miestų savivaldybėse.
STT pateiktais duomenimis, Birštone per 2015–2019 metus nupirktas vos vienas socialinis būstas, parduoti – penki. Neringos savivaldybė naujų būstų per šį laikotarpį nepirko, tačiau vieną pardavė. Šilutės rajono savivaldybė nuo 2016 metų iš savo biudžeto neįsigijo nė vieno būsto, pardavė 19 būstų. 15 būstų nupirkta pasinaudojus Europos Sąjungos lėšomis.
Pasak STT, nepaisant ilgų laukiančiųjų eilių ir to, kad socialiniai būstai sudaro tik nedidelę savivaldybės būsto fondo dalį, kai kuriose savivaldybėse socialinių būstų paskirtis keičiama į savivaldybių būstą. Tai leidžia jį parduoti ar nuomoti kaip tarnybinį – asmenų, susijusių darbo santykiais su savivaldybe ar jos įstaigomis, apgyvendinimui.
Socialinis būstas tampa tarnybiniu
Birštone per ketverius metus buvo pakeista 22 būstų paskirtis, iš jų 18 butų – iš socialinio būsto į savivaldybės būstą, dviejų butų – iš socialinio būsto į tarnybinį būstą ir išnuomoti tarnybinių būstų nuomos sąlygomis.
Iš viso Birštono savivaldybėje tarnybinio būsto sąlygomis šiuo metu nuomojami keturi butai. Šiuo metu šioje savivaldybėje socialinio būsto laukia 26 asmenys ar šeimos.
Druskininkų savivaldybės žinioje šiuo metu yra 192 būstai, iš kurių 90 yra socialiniai būstai, 102 – savivaldybės būstai. Iš 102 savivaldybės būstų šeši yra išnuomoti savivaldybės darbuotojams. Socialinio būsto šioje savivaldybėje laukia apie 98 asmenys.
Klaipėdoje savivaldybės būsto fondą sudaro 1571 butas, socialinis būstas sudaro 552, iš jų 544 išnuomoti, aštuonis ruošiamasi remontuoti. Kaip tarnybiniai nuomojami septyni butai. Socialinio būsto šioje savivaldybėje laukia apie 602 asmenys, kai kurie – nuo 2006 metų.
Neringos savivaldybėje, STT tyrimo duomenimis, yra socialinio būsto laukiančių nuo 1994 metų. Būsto fondą sudaro 74 būstai, iš jų 16 – socialinių. Tarnybinėms gyvenamosioms patalpoms priskirti septyni būstai, visi išnuomoti. Socialinio būsto laukia 30 asmenų.
Panevėžio savivaldybės būsto fondą šiuo metu sudaro 700 savivaldybės būstų, iš kurių – 194 socialiniai būstai. Iš jų – 24 laisvi. Pernai metų pabaigoje 14 savivaldybės būstų buvo nuomojami darbuotojams. Socialinio būsto čia laukia apie 283 asmenys. Šiaulių miesto savivaldybės būsto fondą sudaro 830 gyvenamųjų patalpų, iš jų 303 – savivaldybės socialiniai būstai. Administracijos darbuotojams šiuo metu yra išnuomoti trys tarnybiniai būstai, vienas tarnybinis būstas yra laisvas. Laukiančiųjų socialinio būsto sąrašo savivaldybė neskelbia.
Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės nurodė, kad tarnybinių būstų neturi, tačiau nedetalizavo, ar yra būstų, kurie nuomojami darbuotojams. Kauno savivaldybė neviešina socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašo, Vilniaus savivaldybėje tokių asmenų yra apie 1637.
Šilutės rajono savivaldybė taip pat duomenų apie tarnybinį būstą nepateikė.
Nereglamentuota, kas būstuose gali gyventi
„Mūsų nuomone, situacija, kai socialinių būstų, sudarančių tik nedidelę savivaldybės būsto fondo dalį, paskirtis keičiama į savivaldybės būsto ir tokios gyvenamosios patalpos nuomojamos ir asmenims, susijusiems su savivaldybe darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, o ne taikomos kitos finansinės paramos būsto nuomai priemonės, kai savivaldybėse yra ilgos laukiančiųjų socialinio būstų asmenų, gali būti vertinama kaip ydinga antikorupciniu požiūriu“, – teigiama STT išvadoje.
Tarnybos teigimu, nėra reglamentuota, kaip turėtų būti vykdoma tarnybinio būsto kontrolė, netikrinama, ar tarnybiniu būstu nėra leidžiama naudotis kitiems asmenims, nėra aiškiai reglamentuojama, kas gali gyventi tarnybiniuose būstuose ir kokius kriterijus jie turi atitikti.
„Turima duomenų, kad Neringos savivaldybė galimai yra išnuomojusi tarnybines gyvenamąsias patalpas asmenims, iš kurių keli nuosavybės teise valdo (tuo metu valdė) būstą Klaipėdoje, Šiaulių savivaldybė – asmeniui, kurio sutuoktinio vardu yra (buvo) įregistruotas būstas tame pačiame mieste“, – rašoma išvadoje.
Pasak STT, informacija apie savivaldybių būstą, nuomojamą tarnybinio būsto sąlygomis, bei jo nuomininkus nėra skelbiama viešai savivaldybių interneto svetainėse, nors tai numato įstatymas.
Taip pat nustatyta, kad kai kuriose savivaldybėse tarnybinio būsto nuomos sutartys sudaromos ne laikotarpiui, kol žmogus eina konkrečias pareigas, bet penkeriems ar dvidešimčiai metų, kas gali sukelti teisinių problemų, jeigu reikėtų tokius nuomininkus iškeldinti.
Todėl tarnyba siūlo svarstyti teisinio reguliavimo tikslinimą, pašalinant neaiškumus, detalizuoti savivaldybės, socialinio bei tarnybinio būsto naudojimo kontrolės aspektus ir viešinti informaciją apie savivaldybės socialinį bei tarnybinį būstą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Neringos, Druskininkų, Birštono miestų ir Šilutės rajono savivaldybės, kuriose atliktas vertinimas, per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos turi informuoti STT, kaip buvo atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į pasiūlymus.