Apie L.Pakalnio verslo pradžią ir situaciją su NMA 15min rašė 2019-ųjų vasarą. Vyras pasakojo, kad kaimo turizmo sodybą pradėjo statyti 2013 metais, tam gavo paramą iš NMA.
Paskutinė agentūros įmoka – 62 tūkst. eurų – turėjo būti pervesta 2015 metais, tačiau atvykę NMA inspektoriai nutarė, kad tai, kas parašyta projekte, prasilenkia su realybe, ir ne tik nesumokėjo likusios įmokos, bet ir pareikalavo grąžinti išmokėtą sumą.
O L.Pakalnis sako, kad NMA atstovai rado tik „neesminius pažeidimus“ ir nutarė savo tiesą įrodyti teisminiu būdu. Pavyzdžiui, tikrintojams užkliuvo liepto į ežerą lentų storis. Projekte įrašyta, kad lieptas turi būti sukaltas iš 37 mm storio lentų, tačiau jos buvo 7 mm plonesnės.
L.Pakalnio teigimu, tai, kad šie pažeidimai yra neesminiai, dar kartą 2020 metų pabaigoje patvirtino neskundžiama nutartimi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Teisėjų kolegijos teigimu, pažeidimai buvo gana mažareikšmiai, neesminiai. Be to, pabrėžiama, kad projekto tikslas buvo sukurti konkurencingą įmonę, o kaimo turizmo sodyba veikia iki šiol.
Dėl to ne tik beveik 105 tūkst. eurų suma neturėtų būti grąžinama, bet ir turėtų būti koreguojama paskutinė išmoka bei jos išmokėjimas. LVAT įpareigojo NMA dar kartą išnagrinėti paramos skyrimą pagal L.Pakalnio prašymą.
Paramos išmokėjimą vilkina?
Atrodytų verslininko problemos turėjo pasibaigti, tačiau jos tik prasitęsė. Reaguodama į teismo sprendimą, NMA pranešė, kad atliks pakartotinį paramos gavėjo pažeidimo tyrimą, o posėdis buvo surengtas tik balandžio pradžioje.
L.Pakalnis kartu su advokatu NMA pateikė pačių samdyto teismo eksperto išvadą. Jame nurodoma, kad pažeidimai įvertinti 937,34 eurais su PVM, o ne 61 tūkst. eurų.
Anot L.Pakalnio, vertindami pažeidimus, NMA specialistai remiasi ne objektyvia, o subjektyvia nuomone.
„Mes vėl prašėme raštiškai NMA, kad jie spręstų, nes po teismo nutarties praėjo ne vienas mėnuo ir išmokos dar negavome. Ar jie savo mundurą gina, ar ieško, ko nėra... Jie kvestionuoja“, – piktinosi jis.
L.Pakalnio teigimu, ne vienas jis kovoja su NMA. Į jį kreipėsi apie 20 asmenų, kurie pasakojo, jog agentūra prikimba prie smulkmenų, formuluočių.
„Mano atveju projektą įvykdėme, nesukčiavome, bazė paruošta, bet prikibo prie lentų, prie neesminių dalykų. Mes nepažeidėme Lietuvoje galiojančių statybos normatyvų.
Vienas charakteringas pavyzdys – trečiame etape buvo parengtas šulinio vandentiekio projektas ir buvo numatytas vienas, 300 litrų, indas. Bet meistrai, kurie įrenginėjo, perspėjo, kad turėsime didelių problemų ateityje. Įvykus gedimui, turėsite jį ištraukti ir išimti visą uždangalą, kuris sveria 500 kg. Reikės samdyti kraną, žemės darbai ir t. t. Mes jų paklausėme ir pastatėme dvi talpas po 150 litrų. Vienam sugedus, sistema nesustoja, tiesiog perjungia sklendes. Remonto atveju sutaupytume lėšų. Eksploatuojant jau tokį atvejį turėjome. Be to, esu labai dėkingas žmonėms, kurie protingai pasakė. O NMA įvertino kaip nusižengimą“, – tvirtino jis.
Anot jo, šis pakeitimas kainavo 15 proc. daugiau, nei buvo numatyta projekte, tačiau šis skirtumas buvo padengtas pačių lėšomis.
Kreipėsi į antstolį
L.Pakalnis tvirtina sutinkantis, kad nežymūs pažeidimai buvo. Juos nustatė jo paties samdytas ekspertas. Tačiau jis kaltina valdininkus, norėjusius sužlugdyti jo verslą. Nors to padaryti ir nepavyko – kaimo sodyba veikia ir generuoja pelną – jos šeimininkas įsitikinęs, jog dėl šios situacijos verslas patyrė nemažų praradimų.
„Galėjome generuoti žymiai didesnes pajamas investuodami tuos pinigus į verslą, o ne į advokatus. Advokato valanda – 150 eurų. Be to, jiems išleista apie 10 tūkst. eurų. Juos galima buvo investuoti į verslą“, – lygino jis.
Už nepagrįstus ieškinius L.Pakalnis planuoja paduoti valstybę į teismą ir išsireikalauti žalos. Kartu jis pasakojo, jog į jį kreipėsi apie 20 žmonių, kurių istorija panaši, kaip ir jo.
„Aš jiems iškart pasakiau, kad tai brangus procesas. Jei nesukčiavo, laimės, jei sukčiavo... Pavyzdžiui, už tuos pinigus nusipirko automobilį, na, tada atsiprašau“, – tvirtino jis.
Tiesa, praėjus aštuoniems mėnesiams po teismo nutarties L.Pakalnis kreipėsi į antstolį. Vilniaus miesto apylinkės teismas šį pareiškimą atsisakė priimti, nors jį L.Pakalnis ir skundžia.
„Biurokratai NMA piktybiškai tempia laiką, neva ieškodami naujų pažeidimų. Vėl kuriami ir pritraukiami projekto pažeidimai kaip buvo 2015 metais“, – sakė jis.
NMA: sprendimas vykdomas
O NMA l.e.p. komunikacijos skyriaus patarėja Reda Kerdokienė 15min informavo, kad teismo sprendimas yra vykdomas. Anot jos, planuojama, atlikus visas reikalingas procedūras, lėšas paramos gavėjui išmokėti iki rugsėjo mėnesio vidurio.
„Norėtume atkreipti dėmesį, jog paramos gavėjui buvo nustatyti du pažeidimai, už kuriuos taikoma bendra 2 085,69 Eur paramos susigrąžinimo sankcija:
1. paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą, nukrypo nuo projekto (736,65 Eur), dėl ko paramos gavėjas teikė ir eksperto išvadą;
2. su galutiniu mokėjimo prašymu nebuvo pateikti dokumentai (tautinio paveldo pažymėjimas, leidimas teikti pirties paslaugas, leidimas maistui tvarkyti), o jų nesant pareiškėjas negalėjo vykdyti numatytos veiklos, todėl taikytos sankcijos už pavėluotas dienas (1 349,04 Eur).
Taigi, sankcija didesnė ne dėl to, jog NMA neatsižvelgė į eksperto išvadą, o dėl to, kad buvo padaryti du pažeidimai, dėl kurių taikomos sankcijos“, – tvirtino ji.
R.Kerdokienės teigimu, NMA skiria daug dėmesio pažeidimų prevencijai ir visais atvejais siekia padėti projekto vykdytojui tinkamai įgyvendinti projektą.
„Sankcijos taikomos tik tais atvejais, kai pažeidimas nėra mažareikšmis ir tai yra būtina vadovaujantis galiojančiais teisės aktais“, – nurodo ji.
