Rugsėjo viduryje Molėtų ugniagesiai išskubėjo gelbėti nuo žaibo užsidegusio medinio namo, tačiau dėl siautusios smarkios liūties kelias iki gaisravietės buvo sunkiai įveikiamas ir neprivažiuojamas. Likus maždaug puskilometriui iki gaisravietės, purve užklimpo trys gesinti gaisro vykę ugniagesių automobiliai.
Ugniagesiai matė, kad medinis vieno aukšto su mansarda pastatas dega atvira liepsna – nuo žaibo iškrovos gaisras kyla akimirksniu.
Užklimpus autocisternoms, į pagalbą buvo išsiųsta daugiau technikos. Tuo metu ugniagesiai pėsčiomis iki gaisravietės nusinešė nešiojamus siurblius ir gesino gaisrą. Iki nelaimės vietos vėliau pavyko privažiuoti vienam automobiliui. Per gaisrą sudegė stogas, išdegė mansardinis aukštas, sudegė namų apyvokos daiktai, apdegė medinės perdangos.
Patirtą žalą skaičiavo tris kartus
Tačiau turto savininkams čia bėdos tik prasidėjo. Paulius Maciulevičius, kurio tėvui priklauso sodyba, 15min teigė susidūręs su, jo manymu, įžūliu draudimo bendrovės „Ergo“ elgesiu ir tik paties pastangomis pavyko atgauti priklausiusią išmoką. Jam įtarimų sukėlė įmonės žalų skaičiavimo metodologija ir jos kontrolė.
„Iš karto po įvyko apie tai informavome draudimą. Kurį laiką jie laukė gaisrininkų ir ekspertų išvadų, kur konstatuota, kad namas nepataisomai sudegė dėl žaibo, tačiau pamatai geri. Tuomet padarė paskaičiavimus dėl išmokos. Pirmiausia, iš atsiųstų lentelių visiškai nieko neįmanoma suprasti, nes neaišku, kokie nurodyti statiniai, kadastriniai numeriai, plotai, statybos metai“, – pasakojo jis.
P.Maciulevičius iškart pastebėjo neatitikimus žalos skaičiavimo metodologijoje. Visų pirma – namo tūris buvo sumažintas bene du kartus. Kodėl tai buvo padaryta, įmonė jam taip ir neatsakė. Taip pat „Ergo“ įtraukė ne tą nusidėvėjimo koeficientą – vietoje 1,5 proc. buvo nurodyta 2,5 proc.
„Pradėjome aiškintis, iš kur atsirado neatitikimai, tačiau vadybininkė nieko nekomentavo. Prisijungė skyriaus vadovas, kuris išklausė ir pažadėjo išsiaiškinti“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, kol buvo bandoma išsiaiškinti, kaip „Ergo“ paskaičiavo žalą, jam buvo pervesta išmoka – 19,5 tūkst. eurų. Po savaitės iš bendrovės jis gavo naujus paskaičiavimus – priklausanti išmoka jau didesnė, tačiau pasikeitė ir žalos skaičiavimo metodika. Kodėl? Vyrui nebuvo paaiškinta.
„Imti visai kiti statybos metai, nusidėvėjimas, pamatų vertė. Mes paklausėme, kodėl taip atsitiko, bet vadybininkė naujo skaičiavimo vėl nekomentavo. Su išmoka nesutikome, kartu pateikėme savo skaičiavimus (naudojant jų metodologiją) ir klausimus, kaip draudimas skaičiuoja konkrečius atvejus“, – tikino vyras.
Į klausimus taip ir neatsakė
Tuo pat metu P.Maciulevičius tvarkė teritoriją ir planavo statyti naują namą. Jo pasamdyti ekspertai įvertino pamatus ir pasakė, kad jų naudoti negalima, nors „Ergo“ ekspertų vertinimas buvo kitoks.
„Draudimas dar kartą atsiuntė jau kitą ekspertą, kuris įvertino pamatų būklę ir pripažino, kad jie nėra tinkami naudoti. Po dviejų savaičių gavome elektroniniu paštu informaciją, kad mums išmokės maksimalią draudimo išmoką. Tačiau atsakymų į klausimus, kaip skaičiuojama žala, taip ir negavome. Kai paprašau pakomentuoti, atsakymas trumpas: gaunate maksimumą, ko jūs dar norite?“ – tikina jis.
Iš viso bendrovė vyrui sumokėjo 37,6 tūkst. – 14 tūkst. daugiau nei po pirmo paskaičiavimo. P.Maciulevičiaus įsitikinimu, „Ergo“ su juo elgėsi nesąžiningai, jis tik didelėmis pastangomis sugebėjo įrodyti, kad jam priklauso maksimali išmoka.
„Noriu informuoti visuomenę, kad reikia reikalauti savo ir kad draudimas daro klaidų. Visi daro klaidų, bet šiuo atveju jų yra per daug vienu metu ir vienoje vietoje“, – 15min teigė P.Maciulevičius.
Draudikai prisipažįsta – apsiskaičiavo
„Ergo“ bendrovė pripažįsta savo klaidą. Draudimo bendrovės Žalų departamento direktorius Audrius Pilčicas atsiųstame komentare teigė, kad šiuo konkrečiu atveju pirmą kartą skaičiuojant žalą ir išmoką neatitikimų priežastimi tapo dėl žmogiškojo faktoriaus įsivėlusios klaidos.
„Minėtu atveju buvo padaryta matematinė skaičiavimo klaida, susijusi su klaidingu kintamųjų duomenų suvedimu. Klaida buvo nedelsiant ištaisyta, kai tik buvo pastebėta“, – teigė jis.
Draudimo žalos administravimas kontroliuojamas įvairiais aspektais (pvz., nuostolio dydžio atitikimas suteiktai draudimo apsaugos apimčiai ir pan.) ir skirtingais žalos administravimo etapais pagal ERGO nustatytą tvarką. Kontrolė atliekama tiek žalos administravimo metu, mokant draudimo išmoką, tiek ir po draudimo išmokos išmokėjimo.
Anot jo, pastatų turto žala skaičiuojama remiantis Nekilnojamojo turto atkūrimo sąnaudų (statybinės vertės) kainynu, kuriuo naudojasi ir kitos draudimo bendrovės. Taip pat vadovaujamasi sudaryta su draudėju draudimo sutartimi ir prie šios sutarties pridėtomis draudimo taisyklėmis.
Kintamieji dydžiai imami iš draudimo liudijimo arba iš Registrų centro pažymos ir anksčiau paminėtų dokumentų. Pagrindiniai kintamieji yra pastato tūris, pastato konstrukcijos elementų ir įrangos procentinis skaičius, pastato vertė, pastato nusidėvėjimo procentinis skaičius.
A.Pilčicas tikino, kad antrą kartą skaičiavimo metodika nebuvo pakeista, tačiau buvo ištaisytos techninės klaidos dėl pastato tūrio ir nusidėvėjimo koeficiento. Tad pasikeitė ir gauta išmokos suma.
„Pirmojo skaičiavimo metu buvo padarytos techninės klaidos dėl pastato tūrio bei nusidėvėjimo koeficiento ir buvo perskaičiuota, į skaičiavimus įtraukiant papildomai iš kliento gautą informaciją apie atliktus pastato konstrukcijų remontus.
Trečias paskaičiavimas buvo atliktas papildomai įvertinus pastato pamatų būklę. Informacija apie netinkamus pastato pamatus gauta iš kliento, atlikus gaisravietės valymo darbus. Pamatų būklę įvertino nepriklausomas ekspertas ir pamatų atstatymo suma priskaičiuota prie draudimo išmokos“, – komentavo A.Pilčicas.
