15min primena, kad Seimas ėmėsi įstatymo pataisos, kad daugiau jaunų šeimų gautų paramą įsigyti pirmąjį būstą regione. Planuojama paskatą skirti ir šeimoms, kurios gyvena apverktinomis sąlygomis, taip pat asmenims, kurie įgijo turtą būdami nepilnamečiai.
BKF pirmininkas ir vienas iš įstatymo pataisų autorių Seimo narys „valstietis“ Valius Ąžuolas sako, kad jaunos šeimos susiduria su problemomis gaunant paskolą regionuose.
„Tiek iš ministerijos, tiek iš savivaldybių trūksta viešinimo. Taip pat apie 40 proc. šeimų negauna paskolų ir negali pasinaudoti paskata“, – kalbėjo jis.
Gyventojams trūksta informacijos
Seime apsilankęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas Aloyzas Stapulionis patikino, kad ministerija stengiasi viešinti programą. Tačiau jis teigė, kad savivaldybių indėlio šiuo klausimu pasigenda ir ministerija.
„Kas liečia savivaldybių dalyvavimą ir viešinimą, šioje vietoje pasigendame, gal nėra taip akivaizdu, bet atsivertus jų puslapius to (informacijos apie paramą, – 15min past.) akivaizdžiai nematyti“, – trečiadienį BFK kalbėjo jis.
SADM duomenimis, šiuo metu yra pateikta apie 5 tūkst. prašymų suteikti paramą, tačiau iš jų dalyvių – nuo 1 iki 1,4 tūkst. Esą dalis žmonių prašymus teikia po kelis kartus.
„Šeimos kreipiasi po kelis kartus, nes įstatymas tai leidžia. Keičiasi perkamų būstų adresai, šeimos bando ir pirkti, ir statyti. Šeimos gali kreiptis neribotai, jeigu atmetama, tai jos gali kreiptis iš naujo“, – sakė jis.
Pristatydamas problemas, su kuriomis susiduria jaunos šeimos pirkdamos būstą regione, A.Stapulionis teigė, kad iš šiemet skirtų 10 mln. eurų panaudota 5,5 mln. eurų, dar 2,7 mln. bus išmokėti.
„Bumas praėjęs, prasideda natūralus procesas. Bet kadangi dalis kreditų paimta namo statybai, tai mokėjimai persikels kitais metais“, – sakė jis ir pridūrė, kad paramai kitąmet turėtų būti skirta dar 10 mln. eurų.
Atokesnių regionų gyventojai negauna paskolų
SADM duomenimis, iki šiol apie 50 proc. paraiškų finansavo bankas „Swedbank“, SEB – apie 40 proc., o kredito unijos – apie 10 proc. Tačiau, V.Ąžuolo teigimu, apie 40 proc. besikreipusių į bankus negauna paskolos, nors turi patvirtinimą, kad gali pretenduoti į valstybės paskatą.
„Man teko bendrauti su jaunomis šeimomis, esmė, kodėl atsisako jaunai šeimai, paprastai ima, kai turi vieną ar du mažus vaikus. Bankai neduoda kredito, kai vienas šeimos narys kurį laiką nedirba arba ką tik būna įsidarbinę. Tuomet bankas sako, kad padirbkite bent metus ir ateikite“, – komentavo BFK pirmininkas.
Jam antrino ir „valstietis“ Viktoras Rinkevičius, kuris taip pat akcentavo bankų nenorą suteikti kreditą jaunoms šeimoms.
„Jaunos šeimos negauna banko kredito, dėl to atsiima paraiškas arba net neteikia, nes prieš tai pasiaiškina. Tuo įstatymu padarėme meškos paslaugą didesniems regionams, padarėme kiaulystę regioninei politikai. Atokesnių regionų gyventojams yra problema gauti kreditą, nes pas juos net nėra bankų skyrių. Ministerija turėtų ieškoti būdų, kaip palengvinti kredito gavimą. Tai pagrindinė problema, kodėl nepasinaudoja atokesnių savivaldybių gyventojai“, – kalbėjo jis.
Tačiau bankus apgynė SADM atstovas A.Stapulionis, kuris priminė, kad kiekvienas kredito teikėjas vertina jaunos šeimos mokumą pagal Atsakingo skolinimo nuostatus.
„Bankas vertina jaunos šeimos kreditingumą ir visais palengvinimais tiesiogiai pakabiname tą šeimą. Mes lyg ir suteikiame pradžioje, o po to paliekame kapstytis kaip nori. Atsakingo skolinimosi nuostatuose labai gražiai atsijoja, ne visos jaunos šeimos pajėgios įsigyti būstą, reikia tai suprasti“, – aiškino jis.
Konservatorius Mykolas Majauskas klausė, kas atsitiktų, jei būtų suteikta teisė finansuoti privatiems subjektams, verslui? Tačiau A.Stapulionio teigimu, įstatyme tyčia įrašyta, kad kreditus turi teikti tik licencijuotos įstaigos, kad būtų galima reguliuoti.
Savivaldybėms trūksta informacijos
Seimas jau leido nuo šių metų liepos paramą jaunoms šeimoms pirmajam būstui regionuose teikti ir savivaldybėms bei verslui, o valstybės, savivaldybės ir verslo bendra paramos dalis negalėtų būti didesnė negu 50 proc. įsigyjamo būsto vertės. Tačiau, anot M.Majausko, savivaldybėms nėra aišku, kaip ši parama turėtų vykti.
„Gavome prašymą, rengiame rekomendacijas ir spalio pradžioje jie turės aiškumą ir galės dirbti. O tai, kad galėtų teikti kreditus, pasirinkome, kad gali teikti tik tie, kurie registruoti Lietuvos banke. Dėl to, kad yra patikimumas. Šita veikla yra licencijuojama“, – atsakė A.Stapulionis.
Daugiausiai prašymų – aplink miestus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2018 metų rudens iki dabar valstybės paramą įsigyti pirmąjį būstą gavo 1231 šeima. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų, kitąmet taip pat turėtų būti skirta 10 mln. eurų.
Daugiausia būstų įsigyta Klaipėdos rajone (153), Kauno rajone (113) ir Marijampolės rajone bei Alytaus mieste (po 70–71). Vilniaus rajone su valstybės parama būstą įsigijo 41 jauna šeima, Kretingos – 56, Mažeikių – 46 Jonavos – 39, Šilutės – 37 šeimos.
Vos po 1–2 prašymai tenkinti Akmenės, Kalvarijos, Pagėgių, Kupiškio, Visagino rajonuose, Palangos ir Druskininkų miestuose. Iki 10 šeimų, gavusių paramą, būstus įsigijo: Anykščių, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Šilalės (po 9 šeimas), Biržų, Rietavo, Ignalinos, Joniškio, Pakruojo, Utenos ir Varėnos (po 8) bei Kelmės ir Zarasų (po 7) rajonuose.
Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.
