Suomijos valstybei priklausantis nekilnojamojo turto administratorius SP (Lietuvos atitikmuo – Turto bankas – aut. past.) valdo 9,3 tūkst. pastatų, kurie užima 6,2 mln. kv. metrų ploto. Jų vertė yra 4,4 mlrd. eurų – tiek vertas beveik visas valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas Suomijoje.
Didžiąją „Senate Properties“ portfelio dalį sudaro karinės patalpos (47 proc.) ir biurai (21 proc.), kurie apima du trečdalius visų patalpų. Kiekvienais metais SP turtas pareikalauja 950 milijonų eurų išlaidų, kurių trečdalis tenka Gynybos ministerijai.
SP portfelį koordinuoja daugiau nei 300 darbuotojų, o 90 proc. įmonės veiklos vykdo privatus verslas. Nereikalingo turto pardavimą vykdo pats „Senate Properties“, o kiti pardavimai perduodami vykdyti privačioms verslo įmonėms.
„Senate Properties“ negauna finansavimo iš valstybės biudžeto. Papildomas plėtrai ar investicijoms lėšas įmonė skolinasi iš bankų, kaip įprasti rinkos subjektai. SP moka mokesčius kaip ir bet kuris kitas nekilnojamo turto savininkas (turto mokestis, PVM ir kt.), išskyrus pajamų mokestį“, – 15min sakė SP Strategijos ir verslo vystymo direktorius Kajus Hedvallas.
Institucijos patalpas nuomojasi
Kadangi Suomijoje beveik visas valstybės nekilnojamasis turtas priklauso centriniam šalies turto valdytojui – „Senate Properties“. Visos valstybės institucijos, išskyrus ambasadas, Parlamento Rūmus ir Prezidentūros rūmus, turi nuomotis patalpas iš „Senate Properties“. Valstybės institucijos nuomojasi tiek ploto, kad atitiktų valstybės nustatytus efektyvumo reikalavimus, kurie siekia 18 kv. m. bendrojo ploto darbuotojui renovuotuose pastatuose ir 15 kv. m. naujuose pastatuose.
„Lėšų nuomai institucijos gauna iš valstybės biudžeto dotacijų principu pagal darbuotojų skaičių atitinkantį ploto poreikį. Toks modelis šalyje veikia jau keletą metų, o nuomos kainos dėl masto ekonomijos 2016 metais valstybės institucijoms sumažėjo 15 proc. Pasirengimas sistemos įdiegimui buvo pradėtas dar paskutinįjį XX a. dešimtmetį“, – teigė K.Hedvallas.
Skaičiuojama, kad metinė ekonominė nuomos sistemos įtaka yra 40 mln. eurų, daugiausia per energijos sutaupymus.
„Senate Properties“ didžiąją dali infrastruktūros ir komunalinių paslaugų tvarko centralizuotai iš savo portfelio. Išimtis yra Gynybos ministerija, turinti savo privačios nuosavybės ir infrastruktūros valdymo organizaciją. Su Gynybos ministerija įmonė turi kapitalo nuomos sutartį.
Taip siekiama efektyviai valdyti ir prižiūrėti pastatus naudojant modernius procesus ir priemones, kurie skatintų nuomininkus imtis iniciatyvos efektyviau išnaudojant erdvę, net jei tai reiškia persikėlimą į kitas patalpas. „Senate Properties“ matuoja erdvės išnaudojimo efektyvumą du kartus per metus visose valstybinėse patalpose. Dabartinis vidurkis yra apie 23 kvadratiniai metrai darbuotojui.
Įmonė taip pat siekia pagerinti uždarbį iš laisvų patalpų pardavimo, kuris šiuo metu siekia 100 milijonų eurų per metus.
Dauguma SP investicijų šiandien skiriama esamų pastatų renovacijai. Investicijos, kurios skiriamos statant naujas patalpas, daugiausia yra suteikiamos specialios reikmės pastatams, ypač kariuomenės veiklai.
Per pastaruosius penkerius metus „Senate Properties“ sumažino klientų išlaidas patalpų erdvės išnaudojimui ir to pavyko pasiekti keliais būdais. Pavyzdžiui, atviras biuras jau nebėra siūlomas, vietoj jo skatinama skirstyti biurą į kelias skirtingas darbo ir veiklų zonas.
„Senate Properties“ taip pat rekomenduoja perkelti valstybės institucijas į regionuose esančius kompleksus. Visgi didžioji dalis iniciatyvos ir pasirinkimo laisvė paliekama institucijoms, o įmonei svarbiausia užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų efektyvumo kriterijų“, – tikina K.Hedvallas.
Suomijos pavyzdys – idealus
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovo Baltijos šalims Mindaugo Kulboko nuomone, Suomija – idealus pavyzdys, kaip efektyviai valdyti valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą.
„Beveik visas valstybės NT priklauso centriniam valstybės turto valdytojui. Valstybės institucijos pagal nustatytus efektyvumo reikalavimus gauna dotacijas iš Finansų ministerijos ir nuomojasi atitinkamą turto kiekį iš „Senate Properties“. Kad toks modelis pasiteisina įrodo per 8 metus 100 mln. eurų siekiantys sutaupymai, net neskaičiuojant nenaudojamų objektų pardavimo“, – tikina jis.
Pasak M.Kulboko, Suomijoje nustatyti valstybės valdomų pastatų efektyvumo kriterijai yra gerokai aukštesni nei Lietuvoje. Pagal juos naujuose pastatuose vienam darbuotojui tenka 15 kvadratinių metrų bendrosios erdvės, senuose, bet renovuotose – 18 kvadratinių metrų, o neatnaujintuose ir energiškai neefektyviuose pastatuose valstybės institucijos net nėra įsikūrę.
„Lietuvoje nustatytas 28 kv. metrų vienam darbuotojui kriterijus ir net jo dabar nesilaikome, o reformoje atsisako dalyvauti daugiau nei pusė valstybės institucijų. Suomijoje, priešingai nei Lietuvoje, valstybės institucijos supranta, kad valstybės biudžetas yra bendras, todėl buvo atsisakyta individualių nekilnojamojo turto valdymo teisių taip sutaupant šimtus milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Centralizuotas nekilnojamojo turto valdymas leidžia sutaupyti 40 mln. eurų vien tik šildymo išlaidoms“, – apibendrino bendrovės Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos šalims.
