Pėstiesiems ir dviratininkams
Prieš kelias dienas BNS pranešė, kad Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė architektūrinės idėjos konkursą pėsčiųjų tiltui per Nerį Vilniuje. Šis tiltas sujungs Upės ir A.Goštauto gatves ties „Green Hall“ biurų pastatais Žvėryno pusėje. Vilniaus miesto savivaldybė konkursą organizuoja kartu su Lietuvos architektų sąjunga.
Automobiliai šiuo tiltu nevažiuos, tik specialiųjų tarnybų. Svarbiausios keliamos užduotys – užtikrinti saugų ir patogų susisiekimą dviračiais tarp dviejų gatvių, užtikrinti, kad po tiltu galės vykti saugi laivyba, t. y. tilto vietoje upės farvateryje būtina išlaikyti 30 metrų pločio ir 5 metrų aukščio nuo upės iki tilto ribą.
Tilto plotas turės būti apie 8,5 metro, 3 metrai bus skirti pėstiesiems, 4 – dviratininkams, jo prieigos taip pat turės būti suprojektuotos atsižvelgiant į pėsčiųjų ir dviratininkų srautus.
Ar ne per brangu?
Konkreti vieta dar nėra numatyta, ją turės parinkti projektuotai. Tilto statybai žada išleisti ne daugiau kaip 5 mln. eurų.
Tačiau ši suma pasirodė didelė tiems, kurie svarsto, ar tokio tilto sostinei iš viso reikia.
Net ir įsivaizduojant, kad Geležinio Vilko ir Liubarto tiltai netinka pėstiesiems, nesuvokiu, kam naujasis tiltas apskritai bus reikalingas.
„5 mln. eurų dėl 50 sutaupytų metrų pėstiesiems? Kažkas man čia ne taip. Net ir įsivaizduojant, kad Geležinio Vilko ir Liubarto tiltai netinka pėstiesiems, nesuvokiu, kam naujasis tiltas apskritai bus reikalingas. Visas Konstitucijos pr. ir toliau į centrą vaikščios Baltuoju tiltu, o Žvėrynas – Žvėryno tiltu. Net ir iš „Green Hall“ einant naujuoju tiltu iki, pvz., Lukiškių aikštės pėstieji sutaupys vos 50 m pasivaikščiojimo puikiai sutvarkyta Neries krantine. (...) Mes rimtai tokie turtingi?“ – klausimus viešoje feisbuko grupėje „Miesto planavimo diskusijos“ kėlė Lukas Palaitis.
Tačiau Vilniaus savivaldybės vyriausias architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad 5 mln. yra viršutinė projekto riba.
„Nustatėme maksimalią ribą, kad nebūtų kuriami ant oro baliono pakabinami platininiai blizgantys tiltai. Nustatėme viršutinę ribą ir vertinsime architektūrinę idėją, kainos ir kokybės santykį“, – 15min sakė Vilniaus miesto vyr. architektas.
Tilto nėra miesto planuose?
Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Eduardas Kriščiūnas feisbuke stebėjosi, kaip galima skelbti konkursą daiktui, kurio nėra patvirtintuose miesto planuose.
„Jo nesant planuose juk net ryšiai su kitais objektais neaiškūs, o ir pats pirkimas niekuo nepagrįstas. Kam tada sudaromi planai, biudžetai, jei ir be jų galima leisti miesto pinigus?“ – klausė jis.
Iš tiesų, dabar galiojančiame Vilniaus bendrajame plane tokia jungtis nėra numatyta, tačiau naujas tiltas yra naujai parengtame dokumente, 15min tvirtino M.Pakalnis.
Jungtį vadina svarbia
Jo teigimu, ši jungtis svarbi kuriant pėsčiųjų, dviratininkų, riedutininkų, paspirtukininkų susisiekimo tinklą.
„Tilto reikia, jeigu norime, kad žmonės, nusileidę nuo Šeškinės šlaitų dviračių taku, sugebėtų pasiekti Gedimino prospektą nekirsdami Pedagoginio žiedo. Ten yra daug problemų su transportu ir pėstiesiems ten eiti yra mažų mažiausiai nesaugu. Daug darėme, kad pėsčiųjų ir dviratininkų susisiekimo tinklas taptų rišlus ir šis tiltas vienas iš esminių dalių“, – kalbėjo jis.
Pasak M.Pakalnio, Saltoniškių gatvėje besikuriančiame verslo centrų tinkle dirbantys žmonės, norėdami patekti į centrinę miesto dalį, turi rinktis Žvėryno tiltą arba eiti per Geležinio Vilko gatvės tiltą. Tai esą nėra patrauklu ir dėl to vilniečiai renkasi keliauti automobiliais, o ne pėstute.
„Būnant prie „Panoramos“ prekybos centro iki Gedimino prospekto yra vos keli žingsniai, o tą žmonės mažai suvokia. Iš dalies dėl to, kad tas ėjimas labai nepatogus ir palei Geležinio Vilko gatvę tiesiog nesinori eiti“, – aiškino jis.
Priekaištus dėl vieno vystytojo atmeta
Naujasis tiltas atsiras tarp verslo centrų komplekso „Green Hall“, kurį pastatė koncerno SBA antrinė įmonė „Urban Inventors“, ir degalinės kitoje upės pusėje. Į spekuliacijas, kad šis projektas naudingas vienam vystytojui, Vilniaus vyr. architektas atsakė kandžia replika.
Be abejo, čia susiję su visais, verslui dirbame, – ironizavo M.Pakalnis.
„Jo, be abejo, čia susiję su visais, verslui dirbame“, – ironizavo M.Pakalnis bei pridūrė, kad SBA prie projekto finansiškai neprisidės.
Jeigu konkursas bus sėkmingas ir pavyks rasti gerą architektūrinį sprendimą, tiltas per Nerį turėtų atsirasti 2022–2023 metais. Be to, M.Pakalnis pažymėjo, kad idėja statyti tiltą per Nerį šioje vietoje sklando jau nuo 2007 metų.
„Tuo metu į miesto bendrąjį planą tai buvo neįtraukta. Bet dabar į naująjį įtraukta, nes rengiant jį buvo didelis dėmesys kreiptas į pėsčiųjų, dviratininkų susisiekimą, trūkstamų ryšių sukūrimą, atkūrimą ir padarymą, todėl būtent tada atsirado jis kaip vienas pagrindinių šių jungčių elementų“, – aiškino M.Pakalnis.
Užvingio salos tiltas
O konkursas dėl tilto per Nerį ties Vingio parku vyko be pasipiktinimų.
Kovo viduryje konkurse nugalėjo Užvingio salos tilto idėją pristatę architektai Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Dominykas Daunys, Ivane Ksnelashvili iš „KILD“ ir konstruktorius Vilius Karieta.
„Džiaugiamės konkurso organizatoriais, kurie pastebėjo tą jautrumą, kurį mes užkodavome šiuo darbu. Idėja kildinama iš aplinkos stebėsenos. Mes atradome ten buvusią salą, greta konkurso organizatorių rekomenduojamos vietos, ir iš to iškildinome paties tilto sumanymą. Tiltas yra ir jungtis, ir vieta vienu metu“, – paskelbus nugalėtoją kalbėjo P.Išora.
Plačiau apie šį projektą skaitykite čia: Štai toks bus naujasis Vilniaus tiltas per Nerį Vingio parke – pamatykite išrinktą projektą.
