Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ skaičiavimu, per šių metų pirmą pusmetį sostinės biuruose liko mažiau nei 3 proc. laisvų patalpų.
„Žemesnis laisvų patalpų lygis šalies sostinėje buvo fiksuojamas tik 2006–2007 metais. Žvelgiant į pastarųjų metų biuro patalpų plėtrą ir jų įsisavinimo rodiklius, galima teigti, kad ji yra sėkmingesnė, nei buvo galima tikėtis“, – teigė „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis.
Šiemet turėtų būti baigtos naujų projektų statybos ir Vilniaus modernių biuro patalpų rinka pasipildys beveik 51 tūkst. kv. m naudingo biuro ploto. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2019–2020 metais Vilniuje turėtų būti baigtos mažiausiai 9 naujų projektų statybos, kuriuose naudingas modernių biuro patalpų plotas sudarys virš 80 tūkst. kv. metrų. Dar mažiausiai 15 įvairios paskirties projektų (kurių bendras biurų plotas kartu sudėjus siektų apie 150–160 tūkst. kv. m) yra projektavimo stadijoje ir jų statybų eiga priklausys tiek nuo plėtotojų galimybių, tiek nuo bendros situacijos rinkoje.
Įmonėms sunku rasti tinkamas patalpas
Komercinio nekilnojamojo turto konsultacijų įmonės „Real Game“ partneris Aurimas Maldūnas 15min sakė, kad šiuo metu pasiūla sostinėje atsilieka nuo paklausos. Įmonės skaičiavimu, Vilniuje vienam gyventojui tenka 1 kv. metras biurų ploto.
„Yra vietos augti bent jau iki 2 kv. metrų vienam gyventojui. Rinka dar gali statyti, statyti ir statyti, lyginant su Vakarų ir Centrinės Europos skaičiais“, – kalbėjo jis.
Anot A.Maldūno, šiuo metu sostinėje įsitvirtinusi vadinamoji nuomotojų rinka, kai visi svertai yra pastatų savininkų ar valdytojų rankose.
„Visi dabar yra pilni, bet, kita vertus, tas pilnumas yra nesveikas. Jis labai trukdo ypač mūsų, konsultantų, darbui. Šiai dienai išsinuomoti tūkstantį kvadratų nėra kur. Yra keletas vietų, bet jos labai kompromisinės ir nuomininkas išvis negali derėtis“, – aiškino pašnekovas.
Kad tai pasikeistų, reikėtų, kad rinkoje atsirastų nemažai neišnuomoto biurų ploto.
„Reikėtų, kad smarkiai padidėtų pasiūla. Jeigu atsirastų apie 30 tūkst. neišnuomoto ploto, tada galėtų atsirasti kažkoks judėjimas. Ir ne viename projekte, o keliuose“, – mano A.Maldūnas.
Tikisi mažiau sudarytų sandorių
Jam pritaria ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Colliers International“ tarpininkavimo skyriaus direktorė Sandra Jovaišaitė. Nors pastaruosius trejus metus nekilnojamojo turto rinkos dalyviai stebėjo rekordiškai didelius statybų ir nuomos sandorių tempus, tačiau šiemet situacija kiek pakito.
„Paskutinius trejus metus geram patalpų įsisavinimo rodikliui įtaką padarė ekonominė situacija, naujai ateinančios kompanijos, įmonių konsolidacija. Bet taip pat nemaža dalimi šis rodiklis priklausė nuo to, kad rinkoje buvo naujų, modernių biurų pasirinkimas. Tai buvo nuomininkų rinka. Šiais metais aktyvumas, tiek statybų, tiek pačios rinkos, yra mažesnis“, – 15min komentavo ji.
Pernai skelbta apie rekordinius išnuomoto biuro plotus, tačiau šiemet šis rodiklis, S.Jovaišaitės nuomone, turėtų sumažėti.
„Pernai buvo išnuomota rekordiškai daug patalpų, beveik 80 tūkst. kv. m, o šių metų, bent jau pirmą pusmetį, buvo išnuomota apie 25 tūkst. kv. metrų. Šiek tiek sustojęs ir sprendimų priėmimas, nes nuomotojai pajuto, kad rinka yra jų pusėje ir kelia komercines sąlygas. Manome, kad dabar vykdomi projektavimai ir statybos realius sandorius turėtų atnešti realius sandorius 2020 metais“, – teigė ji.
Kauno potencialas dar ilgai neišsisems
„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metų pirmąjį ketvirtį bendras laisvų modernių biuro patalpų skaičius viršijo dešimtadalio ribą su 10,8 proc. ir šių metų viduryje ūgtelėjo iki šio dešimtmečio rekordinių aukštumų – 11,9 proc. Aukštesni laisvų patalpų lygio rodikliai Kaune buvo užfiksuoti tik 2009–2010 metais.
Pasak R.Reginio, didesnių pokyčių Kauno miesto modernių biurų rinkoje bus galima laukti 2019–2020 metais, kai bus baigtos šiuo metu dar statomų ir planuojamų projektų statybos.
Atsižvelgiant į jau vykstančių projektų statybų eigą bei dar planuojamų projektų plėtros galimybes, tai 2019–2020 metų laikotarpiu Kauno mieste gali būti įgyvendinta apie 10–11 naujų projektų ar jau įgyvendintų projektų naujų plėtros etapų, kurie Kauno rinkai pasiūlytų iki 70 tūkst. kv. m naudingo biuro ploto.
R.Reginio nuomone, sparčiai besiplečiančią Kauno miesto modernių biuro patalpų rinką bei šiuo metu fiksuojamą aukštą laisvų patalpų lygį reikėtų vertinti kaip teigiamą reiškinį.
„Pagaliau Kaunas realiai išnaudoja savo potencialą ir dėl verslo plėtros ar naujų įmonių atėjimo gali tiesiogiai konkuruoti ne tik su šalies sostine, bet net ir su kitais kaimyninių valstybių miestais. Platesnis biuro patalpų pasirinkimas yra būtina sąlyga norint į miestą pritraukti finansiškai stipresnes ir aukštesnį darbo užmokestį garantuojančias įmones“, – sakė jis.
Taip pat pozityviai apie Kauno biurų rinką kalba ir A.Maldūnas, kurio nuomone, laikinojoje sostinėje biurų pastatų turėtų ne tik daugėti, bet jie kartu ir didės.
„Kaune verslo centrai turėtų stambėti, augti, yra tos rinkos. Anksčiau buvo statomi biurų pastatai po 2 tūkst. kv. m. Ten yra rinkos, ypač su gamyba, kuo daugiau gamybos turi, tuo daugiau reikės ir verslo centrų. Miestas įsibėgėja. Manau, kad ten potencialas yra milžiniškas ir nežinia, kada jis pradės būti semiamas normaliai, nes ten daug metų viskas stagnavo“, – kalbėjo jis.
