Švedijos statybų federacija klausia – ar įmanoma įvykdyti istorinį vyriausybės užmojį be papildomų pajėgų iš užsienio? Atsakymas – ne! 2016 metais buvo užsibrėžta pastatyti 100 tūkst. būstų, bet pavyko tik mažiau nei pusę. Pinigų yra, tačiau verkiant reikia pagalbos iš kaimyninių užsienio valstybių.
Tai dar ne viskas. Švedijos vyriausybė dar pernai nusprendė skirti 11,3 milijardo kronų finansavimą statybos įmonėms.
Šiuos milijardus planuojama išdalyti iki 2019 metų įmonėms, statančioms mažus, ekologiškus, klimatui draugiškus butus nuomai.
Sąlygos: maksimali nuoma – 4400 kronų mėnesiui už 30 kvadratinių metrų butą. Kiek daugiau gali būti Stokholmo regione. Statyti galima ir didesnius butus, bet tokiu atveju finansavimo suma mažėja.
Taip vyriausybė planuoja išspręsti būstų trūkumo šalyje problemą. Taip pat tikisi šiais pinigais paskatinti aplinkinių šalių statybų sektorių uoliai imtis jau minėtų istorinių statybų.
Namų darbus profsąjunga tikrai patikrins
Tai pirmyn? Luktelkite, Švedijoje gyvenanti lietuvė Vaida Meidutė-Strazdauskienė siūlo pirmiausia padaryti namų darbus, kuriuos šioje šalyje būtinai patikrins.
Moteris prieš keletą metų įkūrė bendrovę „VM-S Consulting“, kuri padeda Lietuvos ir Švedijos bendrovėms viena kitą geriau suprasti.
Neseniai Vilniaus ir Šiaulių verslininkus lankiusi V.Strazdauskienė kalbėjo apie istorinį šansą Lietuvos statybų sektoriui. Norime pasiimti dalį švediškų pinigų? Svarbu viską atlikti teisingai, kad šansas neišslystų lyg neteisingai sugriebta lašiša.
Svarbu viską atlikti teisingai, kad šansas neišslystų lyg neteisingai sugriebta lašiša.
Pirmiausia – darbas Švedijoje be kolektyvinių sutarčių yra beveik neįmanomas.
Čia profsąjungos reglamentuoja visas darbo sąlygas ir užmokestį. Nesilaikant jų reikalavimų, gresia baudos ar net statybų uždarymas.
Iš teisinės pusės kolektyvinė sutartis nėra privaloma, kol darbuotojai to nereikalauja. Privačiame sektoriuje įmanoma dirbti be jų, tačiau rimtų užsakymų niekaip negausite – sutarčių reikalaus pats užsakovas.
Ar žinote, kokie žmonės padaro didžiausią karjerą Švedijos profsąjungose? V.Strazdauskienė buvo sutikusį profsąjungų darbuotoją, kuris keturis kartus buvo išmestas iš darbo, nors Švedijoje tai padaryti ypač sunku. Nemokantis anglų kalbos – būtent toks padarė fantastišką karjerą.
Moteris prisipažino, kad jau išmoko teisiškai perkąsti kompromisų nepripažįstančias profsąjungas, kurios bandė ją suvilioti didžiuliu atlyginimu.
Nesutiko, nes žino, kad tektų daryti savo įsitikinimams prieštaraujančius dalykus: „Manau, kad dauguma susigundytų 4000 eurų alga. Yra nemažai lenkų ir lietuvių, kurie susigundė. Profsąjungos nestabdys tavo saviraiškos – gaudyk statybininkus savo priemonėm, gąsdink ir bausk. Tačiau man svarbu yra skatinti verslą, o profsąjungos jį stabdo.“
Visi, net profsąjungos darbuotojai suvokia, kad dažnai ši organizacija elgiasi kenksmingai, tačiau Švedija tai toleruos iki pasaulio pabaigos, nes profsąjungos atstovauja „žmonių balsui“. O visuomenė, žmonių balsas – aukščiausia valdžia.
Gerbti darbuotoją ir nesiblaškyti
Ar žinote, kas labiausiai Švedijoje kiša koją Lietuvos statybų bendrovėms? Profsąjungos iš dalies yra teisios – tokie dalykai kaip savo darbuotojų nevertinimas ar darbo saugos nesilaikymas statybvietėje.
V.Meidutė-Strazdauskienė teigia, kad Lietuvos naujasis Darbo kodeksas iš pirmo žvilgsnio atrodo nuviliančiai – darbuotojas turės dar mažiau teisių. Džiugu yra tik tai, kad Lietuvos Darbo kodeksas Švedijoje tikrai negalios – teks dirbti pagal jų taisykles.
Džiugu yra tik tai, kad Lietuvos Darbo kodeksas Švedijoje tikrai negalios – teks dirbti pagal jų taisykles.
Kiekvieną kartą priminkite švedams, kad jūsų siekiai Švedijoje yra rimti ir ilgalaikiai. Po pirmos nesėkmės niekur nebėgsite ir vystysite čia savo veiklą bent keletą metų.
Europos sąjungos sertifikatai – puiku. Tačiau švedams toks dokumentas reiškia, jog atitinkate bazinį lygį – ne daugiau. Nenustebkite, jei paprašys švediškų.
Tiksliau tariant, jie žino, kad lietuvių lygis yra aukštesnis už bazinį – ne akli. Švedams reikia dar aukštesnio, todėl teks pasitempti net patiems kiečiausiems.
Fika – taip švediškai skamba švediškas burtažodis, reiškiantis kone privalomą kavos pertraukėlę. Susitikimuose niekada nelaukite, kada švedas jus aptarnaus. Kampe stovi kavos aparatas – įsipilkite patys.
Tiesa, vienos lietuvių bendrovės atstovai patyrė netikėtą situaciją – sugadino ir bandė patys suremontuoti šventą švedų daiktą – kavos aparatą. Lietuviai, švedų nuostabai, patys išardė aparatą ir jį bandė suremontuoti.
Tai nesutrukdė jiems gauti fantastišką užsakymą, kuris, kai bus užbaigtas, paklius į daugybę statybos katalogų. Tai – nauja Kirunos miesto rotušė.
Niekada neatidarinėkite durų moterims. Panašios klaidos švedai neatleido net popiežiui, kuris į šią šalį neseniai buvo atvykęs kone pirmą kartą per 500 metų. Katalikų patriarchas paklausė – gal švedėms derėtų susimąstyti, nes švedų vyrai ieško antrų pusių kitose šalyse? Arena Malmėje buvo pustuštė.
Sėkmės raktas – gerbti darbuotoją, netingėti skaičiuoti
V.Meidutė-Strazdauskienė per keletą metų pažino Švedijos rinkos veikimą iš arti. Šioje šalyje viską lemia kelios galingos jėgos. Profsąjungos – nors ir ne visada adekvati, tačiau tikrai ne silpniausia jėga.
Profsąjungos bet kokiomis priemonėmis sieks, kad užsienio bendrovių šalyje dirbtų kuo mažiau. Nesvarbu, kad to valstybei gyvybiškai reikia.
Lietuvos bendrovės tingi dirbti ir skaičiuoti dėl pergalės konkursuose. Švedams patinka, kai rangovas žino, kiek reikės cemento, metalo, plytų ir medienos.
Taip pat profsąjunga gali sustabdyti statybas, uždėti milžiniškas baudas, nors patiems darbuotojams tai būtų ir nenaudinga.
Žmonės netektų darbo, o jie tai pakomentuotų paprastai – viskas dėl to, kad su jais kiti darbdaviai daugiau taip nesielgtų.
„Per dvejus metus Švedijoje užsienio darbuotojų padvigubėjo. Dabar jų – apie 20 tūkst. Profsąjungos vis tiek kaišios pagalius į ratus – neabejokite. Be to, profsąjungos apie Baltijos šalis turi 15 metų senumo įsivaizdavimą“, – sako „VM-S Consulting“ atstovė.
Reikia pabrėžti, kad pagarbų požiūrį į darbuotoją puoselėja ne tik kartais lazdą perlenkianti profsąjunga, bet ir patys švedų darbdaviai.
Štai neseniai vienoje Lietuvos įmonių švedai pamatė, kad baldus šlifuoja be kaukių. Tą pačią minutę apsisuko ant kulno ir išėjo – nebesileido į jokias kalbas. Nesaugai žmogaus – Švedijoje nedirbsi.
Patartina būsimiems partneriams nedemonstruoti savo didelių pasiekimų su Rusija – tai jiems kažkodėl skaudi tema.
Taip pat vargu, ar lydės sėkmė, jei girsitės esantys pigiausi.
Lietuvos bendrovės tingi dirbti ir skaičiuoti dėl pergalės konkursuose. Švedams patinka, kai rangovas žino, kiek reikės cemento, metalo, plytų ir medienos.
Lietuviai be reikalo išsigąsta, kad skaičiavimai brangiai kainuoja, be reikalo vengia vykti per Baltijos jūrą vien susitikti ir pasitarti.
Švedai žino lietuvių aukštą lygį ir iš tiesų nori mūsų darbuotojų. Tiesiog ši šalis naujokus įsileidžia palengva, tačiau kai atveria duris – tai jau ilgam.
Kaip mes tampame pigiausiais ar brangiausiais? Tiesiog nurodome kainą ir viskas. Tie, kurie kruopščiai viską suskaičiuoja, dažniausiai pasako vidutines ir pačias tiksliausias kainas. Būtent iš tokių pasiūlymų ir renkasi švedai.
Tokie paskaičiavimai nemažai kainuoja, tačiau laimėjus – viskas su kaupu atsiperka. Švedai niekada nesivaiko pigumo. Šioje vietoje lietuvius šviesmečiu lenkia latviai ir suomiai. Negailėkite pinigų projektuotojams.
Beje, jei manote, kad lietuviai gali pasigirti pigiausia darbo jėga, klystate. Bendra suomių siūloma kaina būna labai konkurencinga, o darbo kultūra ir sauga labai atitinka švedų svajones. Lietuviams reikėtų pasitempti ne tik iki suomiškos pagarbos darbuotojui, bet ir iki kainos.
