Kodėl švedams prireikė renovacijos? Šalis kentė energetinę krizę, todėl privalėjo nedelsiant sugalvoti tobulą bei ilgaamžį variantą pastatų fasadų apšiltinimui. Vyriausybės užsakymu inžinierių komandai buvo duota užduotis sugalvoti patikimą, ilgaamžę fasadinę sistema kuri užtikrintu šilumos izoliacinių medžiagų apsaugą bei vizualiai būtų patraukli akiai. Švedijoje iki šiol stovi pirmieji nepakeisti „Marmoroc“plytelių fasadai. Jų būklė išliko puiki, nors prabėgo jau daugiau kaip 50 metų. Gamintojai juokaudami atsako, jog nežino, kada ji pablogės iki tokio lygio, kad viską reikėtų keisti.
Šiandien iš patirties galima teigti, kad greičiau žmonėms atsibos spalva, nei fasadą sugadins laikas. Bet ir tai ne bėda. Galima lengvai išimti visas ar tik kai kurias plyteles ir jas pakeisti kitomis. Jei nuobodus pilkas fasadas staiga pasipuoš keliomis oranžinėmis plytelėmis, gal kaimynai pamanys, jog namas pasikeitė iš esmės?
Investicija visam gyvenimui
Bendrovė „Lukra“ yra minėtų švediškų „Marmoroc“ fasadų atstovė Lietuvoje. Šiauliuose įsikūręs biuras uoliai dirba visoje šalyje. Vadovas Tadas Krivulinas įžvelgia, kad nemažai daugiabučių gyventojų renkasi jų fasadus, nes tai – ilgaamžė investicija. Beje, gana išvaizdi ir pasiduodanti spalvinėms improvizacijoms.
Praktika rodo, kad renovacijai pasiryžę daugiabučių gyventojai dažniausiai ima paskolas porai dešimtmečių. Visi norėtų, kad po šių metų fasadas vis dar tinkamai tarnautų ir atrodytų patraukliai.
Švedišką fasadą montuoti yra gana paprasta. Bendrovės vadovas prieina prie stendo šiek tiek spusteli metalinius laikiklius ir vienu tiksliu judesiu išima, rodos, nepajudinamai įtvirtintą plytelę: „Taip galima išimti bet kurią plytelę vientisoje sienoje ir ją pakeisti. Tai, žinoma, patogu, tačiau ne pats svarbiausias šio fasado privalumas.“
Svarbiausia švediškos kokybės savybė – specialistų bandymais pripažintas ir praktiškai laiko įrodytas ilgaamžiškumas. Taip pat – paprastumas iki tobulumo. Taikoma dvigubo metalinio karkaso sistema. Horizontalus karkasas tvirtinamas prie sienos, o prie šio tvirtinamos vertikalios konstrukcijos, į kurias įsistato plytelės.
„Gaunasi dvigubas karkasas. Jei kalbėtų profesionalai – tai stipri fiksuotų tvirtinimo taškų sistema, kuri atleidžia daugybę statybininkų klaidų. Net jei namo sienos per laiką sujuda kelis milimetrus. Deformacijos nuo temperatūros pokyčių apdailai visiškai nepakenkia ir karkaso nepažeidžia. Šią sistemą galima naudoti vietovėse kur galimi žemės drebėjimai“, – tvirtina T.Krivulinas.
Tinka ir daugiaaukščiams
Kaip pasikeitė ši nenusakomo galiojimo fasadų sistema nuo savo sukūrimo? Iš pradžių ji buvo kiek sunkoka. Vėliau gamintojai išmoko meistriškai lankstyti plieninio karkaso sistemą, kad ši būtų dar tvirtesnė, tačiau daug lengvesnė ir praktiškesnė. Laikui bėgant lengvėjo ir pačios plytelės, kurių gamyboje kaip viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių atsirado marmuras. Tiksliau – marmuro trupiniai.
Ant specialaus karkaso kabinamos plytelės savo forma primena ilgas klinkerio plyteles, kurios turi specialius rantelius užkabinimui. Plytelėms nebaisūs ir smūgiai – keliose vietose per visą ilgį besilaikanti plytelė, net jei nuo smūgio sutrupės – neiškris. Ją per keletą akimirkų bus galima tiesiog pakeisti kita.
Tokia namo apdaila gali atlaikyti ir 9 balų žemės drebėjimą bei turi tai patvirtinančius bandymų protokolus. Žinoma, jei nesugriūva pats namas. Dėl daugybės tvarių savo savybių šiandien ši švediška apdaila ištobulinta pritaikyta ir sertifikuota visų tipų pastatams iki 100 metrų aukščio.
Fasado medžiagos turi Europos techninį įvertinimą. Tiksliau – šis gaminys yra įvertintas ir kaip bendra vientisa sistema su karkaso, tvirtinimo ir visais sprendimais nestandartiniams atvejams. Šis dokumentas išduodamas sistemoms, kurių tarnavimo trukmė ne trumpesnė kaip 25 metai. Tokiu vertinimu Lietuvoje kol kas negali pasigirti net populiariausi žinomi ventiliuojamų fasadų apdailos ir šiltinimo būdai.
Plytelės nėra dažytos. Jos spalvą įgauna gamybos procese, kuomet į trupinto marmuro ir balto cemento masę įmaišoma reikiamo spalvos pigmento. Tai reiškia, kad plytelės niekada neblunka. Taip pat mišinyje yra specialių medžiagų vandeniui atstumti bei priedų, kurie neleidžia kauptis pelėsiams bei samanoms.
Plytelės, karkasas ir tvirtinimo detalės nebijo atmosferos poveikio. Jokio žaliavimo ar spalvų keitimo. Tikėtina, kad per pusę amžiaus kartą ar du tiesiog prireiks nuplauti laiko dulkes.
Profesionalams žinomas atvejis Estijoje, kuomet prieš 30 metų renovuojamas namas buvo padengtas švedišku baltu fasadu. Pastatas buvo medžių apsuptyje, kurie per laiką dar labiau subujojo. Susidarė sąlygos kauptis drėgmei. Šiaurinėje namo pusėje gyventojų plastikiniai balkonai pasidengė žalėsiais, tačiau siena išliko balta.
Klaidos kainuoja
T.Krivulinas atkreipia dėmesį – Europos techninis įvertinimas yra puikus kokybės įrodymas, tačiau svarbiausia yra tai, jog šie fasadai jau realiai gyvena ant sienų 50 metų. Ir nežinia, kada jos baigs savo tarnybos laiką.
Naudojant „Marmoroc“ sistemą, išgaunamas uždaras fasado ekranas – be atvirų siūlių ir tarpų. Tai užtikrina, kad šilumos izoliacijos medžiagos nešlaps, nedrėks ir išsaugos savo svarbiausią techninę savybę – sienų šilumos izoliaciją.
Tokių pagyros žodžių negalima pasakyti apie vieną Lietuvoje paplitusį akmens masės plytelių fasadą, su daugybe atvirų siūlių, tvirtinamą ant išorėje matomų metalinių kabliukų. Tokio atviro tipo fasadai nuo kitų metų sausio 1 dienos ministro įsakymu jau yra uždrausti naudoti. Galima sakyti, kad daugybė daugiabučių gyventojų šalyje jau žino – dar neišmokės paskolos, o fasadas jau kels pavojų.
Kodėl? Paprastos keturkampės plytelės tvirtinamos ant metalinių dantukų, tačiau pro tarpus skverbiasi lietus, vėjas, gadina šiltinamąją medžiagą, oksiduojasi šiame karkase naudojamos metalinės detalės. Kitų šalių praktika parodė, kad po keliolikos metų toks fasadas gali tapti pavojingu. Jį gali tekti keisti.
T.Krivulinas pasakoja, kad šio tipo fasadų mada pas mus atėjo iš Rusijos bei Kazachstano, nes tai yra kone pigiausias būdas ventiliuojamam fasadui įrengti. Imi paprastą akmens masės plytelę,
kuri skirta klijuoti sienoms ir grindims ir kabini ant metalinių kabliukų.
Anot pašnekovo, prabėgus apie 20 metų šių fasadų eksploatacija tapo pavojinga. Kazachstanas bei Rusija apribojo tokio tipo fasadų naudojimą.
„Noriu pasidžiaugti, kad rinkos dalyviai jau tampa sąmoningesni ir, pasimokę iš praeities klaidų, renkasi fasado apdailos medžiagas atsakingai. Mūsų tiekiamos sistemos privalumais jau įvertino Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Pakruojo, Vilkaviškio, Elektrėnų ir kitų savivaldybių daugiabučių namų gyventojai“, – teigė T.Krivulinas.
Ko neatims pavyduoliai?
Kaip švediškas fasadas tapo įperkamas Lietuvos gyventojams? T.Krivulinas primena, kad prieš keletą metų su Švedijos gamintoju AB „Marmoroc“ pasiektas ypatingas susitarimas, dėl kurio ir atsirado tokia galimybė mūsų daugiabučių gyventojams.
Anksčiau tai buvo sudėtinga dėl ganėtinai aukštos kainos. Sistemą Lietuvoje daugiausia naudojo tie, kurie galėjo sau tai leisti – administracinės, komercinės ir kitos paskirties pastatų savininkai.
„Šiandien sistemos kaina visiškai atitinka renovacijoje naudojamų medžiagų vidurkį ir tai tikrai nėra brangiausias pasirinkimas rinkoje. Esame net pigesni už kai kuriuos plačiai naudojamus fasadus. O kur dar 25-erių metų gamintojo garantija. Tokios Lietuvoje nesuteikia nei vienas tiekėjas“, – atskleidžia T.Krivulinas.
T.Krivulinas stebi didžiulę konkurencinę tiekėjų, gamintojų ir rangovų kovą, kuri kartais spaudoje pasireiškia ir negarbingais faktų iškraipymais, tačiau jaučiasi ramus: „Laikas padės atskirti pelus nuo grūdų. Galime pasiūlyti platų fasadinių sistemų spektrą ,nes specializuojamės ir esame sukaupę nemažą patirtį šiame segmente. Tačiau šiai dienai matome, kad „Marmoroc“ – iš tiesų vienas geriausių fasadų sprendinių rinkoje.“
Sveika rinka – kai žmogus gali pasirinkti
Bendrovės vadovas įsitikinęs, kad nauji vėjai rinkoje kai kurių savivaldybių valdžios atstovams ne prie širdies: „Jie sugeba mums trukdyti dirbti, nurodydami, kad mūsų spalvos neatitinka jų pasitvirtintų standartų ar vizualinių planų. Kai bandome aiškintis, ar tikrai tai tiesa, tuomet jie ima mus juodinti per savo valdomus kanalus, gąsdina žmones, kad jie praras pinigus, jei mus pasirinks – bus apgauti ar permokės. Tokiais atvejais akivaizdu, kad rajono valdžia kažką proteguoja ir atima iš savo gyventojų galimybę rinktis. To neturėtų būti sveikoje rinkoje“, – karčią patirtį pasakojo bendrovės vadovas.
Taip pat T.Krivulinas atremia mitą, jog jie yra „bangininkai“. Primena, kad viskas vyksta viešo pirkimo būdu, kur jų kaina nėra didžiausia. Tačiau ne čia esmė.Jis džiaugiasi, kad projektavimo darbų pirkimo procesas nuo statybos rangos darbų šiai dienai jau yra atskirtas: „Ne paslaptis, kad prieš keletą metų įmonės dalyvaudavo viešuose konkursuose, kuriuose projektavimas ir statybos darbai buvo perkamos vienu pirkimu. Konkurso nugalėtojas pats projektuodavo tai, kas jam mažiau kainuoja. Juk nuo to priklauso uždarbis.“
Kuo tokia situacija baigiasi? Namo gyventojai, sumokėję didžiausią kainą, gauna abejotinos kokybės sprendinius bei medžiagas. Daugiabučių renovacijos procesą kontroliuojančios ir administruojančios organizacijos šį reiškinį pastebėjo ir atskyrė projektavimą bei statybos rangos darbus į atskirus pirkimus.
„Gera žinia gyventojams – projektuotojai gali be jokio spaudimo ir nurodymų iš rangovų siūlyti platų fasado sprendinių spektrą ir bendru sprendimu priimti optimaliausią variantą. Tai yra visiška žmonių pasirinkimo laisvė, už kurią patys ir moka“, – konstatavo bendrovės vadovas.
