Per ilgąjį savaitgalį su draugais nusprendžiau aplankyti pajūrį. Kadangi gavome labai gerą pasiūlymą pigiai nakvynei, pasirinkome Šventąją. Tai nebuvo pirmas mano apsilankymas šiame miestelyje, tačiau šį kartą jį pamačiau visiškai kitaip. Turbūt dėl to, kad jau kurį laiką rašau apie nekilnojamąjį turtą.
Kaip ir kiti, anksčiau pastebėdavau tik gausybę poilsio namukų. Tačiau, šį kartą į akį krito bene miesto centre riogsantys nebaigti statiniai. O ir poilsiavietės gerokai apgriuvusios. Toks jausmas, kad tik Šventojoje kiekvieną dieną siaučia škvalai ir dėl jų nuo namų byra tinkas.
Vieną vakarą nusprendžiau pasivaikščioti. Niekur neskubėdama, pasišvilpaudama keliavau per Šventosios miestelį bandydama įamžinti įdomiausius vaizdus.
Turbūt baisiausia buvo eiti Šventosios uosto molu. Prisipažinsiu, paniškai bijau aukščio, visokių nesaugių ir nestabilių vietų. Būtent toks man pasirodė tas takas. Niekaip nesuprantu, kodėl ten leidžiama vaikščioti žmonėms? Betonas aptrupėjęs, turėklai greičiausiai nestabilūs (bijojau patikrinti), o iš kitos pusės – status betoninis „skardis“. Labiausiai „patiko“ molo pabaiga – niekas arba dar vienas betoninis skardis. O toliau žmonių išvaikščiotas takelis, kuriame pilna šiukšlių. O tai juk pats miestelio centras!
Jūros gatvės rekonstrukcija atsieis kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų.
Tačiau labiausiai visame mieste mane sužavėjo pėsčiųjų takas, pavadintas „Vilties taku“. Jausmai apėmė dvejopi: juokas dėl vilties, kurios turbūt jau nėra, ir liūdesys, nes gal bendruomenė prašo pagalbos? Takas prasideda nuo kelio, šalia automobilių stovėjimo aikštelė, toliau nuostabiai gražus, bet nebaigtas turbūt viešbutis. Kai iš tiesų prasideda pėsčiųjų takas, per kurį važiuoja automobiliai, geriau nepasidaro. Plytelės aptrupėjusios, kai kur jų nėra. Gerai bent tiek, kad praėjus jį ir, jei pasiseka, neišsisukus kojų, tave pasitinka pėsčiųjų perėja. Ačiū!
Bet ką aš čia kalbu apie takelius ir molus. Kam rūpi tie namukai ar nebaigti statiniai? Svarbiausia – žvilganti pagrindinė gatvė. Praplatintas kelias, įrengtas dviračių takas, kuriuo nenusisukdami sprando gali važiuoti mažieji. Pirmyn ir atgal, o tada jau gali girtis – buvau Šventojoje.
O ir Palangos miesto savivaldybė giriasi – per pastaruosius penkerius metus, palyginti su ankstesniais metais, investicijos į Šventąją padidintos 150 proc.
„Dauguma Šventosios gyventojų pastebėjo ir įvertino akivaizdžius pastarųjų keleto metų pokyčius: Šventojoje įrengta daug naujų gėlynų, remontuojamos bei rekonstruojamos gatvės, prie Šventosios pagrindinės mokyklos įrengtos krepšinio, futbolo aikštelės, lauko treniruoklių parkas, taip pat – moderni vaikų žaidimų aikštelė“, – sako Palangos miesto savivaldybės mero patarėja Jurgita Vanagė.
Anot jos, dėmesys skiriamas ir miestelio gatvėms, tarp kurių – Jūros gatvė, kurios rekonstrukcija atsieis kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų. Praėjusiais metais atnaujinta Šventosios gatvė (danga ir šaligatviai), šie darbai kainavo beveik 150 tūkst. eurų. Eismo saugumui užtikrinti buvo apšviestos pėsčiųjų perėjos.
„Praėjusiais metais Šventojoje suremontuotas viešasis tualetas (likę turbūt laukia savo eilės – 15min), šiais metais buvo atlikti būtini Gelbėjimo stoties remonto darbai, nuolat tvarkomi ir prižiūrimi paplūdimiai. Šiais metais, be kitų Šventojoje atliekamų darbų, suremontuotas vadinamasis beždžionių tiltas (darbų vertė – apie 15 tūkst. eurų), sutvarkytos Žemaičių alko prieigos, įrengta Antano Valiuškos alėja – modernus įvažiavimas į bažnyčios teritoriją“, – kalbėjo J. Vanagė.
Anot jos, šiuo metu rengiamas centrinės Šventosios aikštės rekonstrukcijos techninis projektas. Jį parengti planuojama šiais metais, aikštės rekonstrukcijos darbus pradėti numatyta 2017 metais.
Nors Palangos miesto valdžia giriasi, kad investuoja gerokai daugiau, nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius to gėrio neįžvelgia. Anot jo, miestas neturi atributikos, būtinos kurortui, o ir dėmesio jis aiškiai sulaukia mažiau nei Palanga.
„Šventajai tenka mažiau dėmesio iš Palangos valdžios. Žmonėms turi būti malonu atvažiuoti, vaikščioti, gyventi ir leisti laiką. Miestelis turėtų būti patrauklesnis. Jis buvo kažkiek primirštas ir atitinkamai visa tai lemia mažesnį gyventojų srautą. Kažkam gerai, kad čia būna mažiau šurmulio, daugiau ramybės, poilsiautojams su šeimomis ar vyresniems gyventojams. Bet Palanga sutraukia nemažai jaunimo, kurie nori linksmai praleisti laiką“, – sako A.Antanavičius.
Pasak jo, plėtotojai nėra linkę nukreipti investicijas į Šventąją, nes palyginus su Palanga ir Neringa, investicinė grąža yra gerokai mažesnė.
„Kainų lygis Šventojoje gerokai mažesnis nei Palangoje, todėl vystyti projektus labiau apsimoka ten, kur galima uždirbti. Juolab, daugiau pirkėjų nori pirkti nekilnojamąjį turtą Palangoje. Iš paklausos pusės yra daugiau susidomėjimo Palangos rinka nei Šventąja, o pasiūla atitinkamai seka paskui paklausą“, – teigia analitikas.
Geriausias paskatinimas, A.Antanavičiaus įsitikinimu, būtų kitoks valdžios požiūris, sudarytos sąlygos kurtis verslui ir atvykti poilsiauti. Pavieniai nekilnojamojo turto plėtotojų projektai patys neišjudins Šventosios uosto.
„Kol kas pati rinka nebus pajėgi kardinaliai išjudinti (Šventosios rinkos – red. past.). Yra vienas kitas projektėlis, bet viskas daroma pavienių iniciatyvų ir neįsivaizduoju, kad naujos statybos galėtų sukelti perversmą. Po truputį atsigaunant ekonomikai, dalis dėmesio tenka Šventajai ir kitiems regionams, bet norint, kad įvyktų persilaužimas, turi būti kitoks požiūris „iš viršaus“ į šį regioną, sukurtos sąlygos plėtotis verslui ir čia ateitų didesnis srautas gyventojų“, – komentavo A.Antanavičius.
