„Šventosios valstybinis jūrų uostas nebebūtų valstybinį statusą turintis uostas, jo žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdytų, naudotų ir ja disponuotų Palangos miesto savivaldybė“, – rašoma dokumente.
Šis uostas ir toliau liktų valstybės nuosavybe, o Palangos miesto savivaldybė galėtų įgyvendinti planus, kad Šventoji taptų kurortu.
Priėmus pakeitimus, uosto naudojimo ir laivybos taisykles tvirtintų savivaldybė, tačiau žemės nuomos mokesčius ir tvarką tvirtintų Vyriausybė. Klaipėdos uosto direkcija Palangos savivaldybei perduotų 2,7 mln. eurų vertės Šventosios uosto turtą – didžiąją jo dalį sudaro galimybių studija ir techninė dokumentacija dėl uosto plėtros.
Susisiekimo ministerija pažymi, jog išliks rizika, kad Šventosios uosto infrastruktūrai reikės skirti valstybės biudžeto lėšų, nes, tikėtina, kad vien pajamų neužteks jo veiklai.
Siekiant tinkamai ir nuosekliai įgyvendinti minėto įstatymo projekto tikslą, kartu teikiamas Žemės įstatymo pakeitimo projektas, kuriame siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės sklypai gali būti Vyriausybės nutarimu perduodami savivaldybėms patikėjimo teise kitoms, įstatyme
nenumatytoms, reikmėms.
Siūloma, kad Šventosios jūrų uosto įstatymas įsigaliotų nuo liepos, o Žemės įstatymo pakeitimas – nuo gegužės. Prašoma Seimo šiuos įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka.
Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas buvo atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu.
Skaičiuota, kad uosto atstatymas galėtų kainuoti apie 70 mln. eurų, tačiau žemės ūkio ministras Bronius Markauskas pernai birželį buvo teigęs, kad darbų kaina galėtų sumažėti iki 35–40 mln. eurų. Vyriausybėje suburta darbo grupė svarstė galimybes uosto atstatymui gauti Europos Sąjungos (ES) paramą.
Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 kilometrus.
