Tai ne burbulas: 2017-ieji būsto rinkai bus puikūs, sako ekspertai

Šiemet nekilnojamojo turto rinka augo dvigubai greičiau nei pernai, tačiau tai nėra burbulo požymis. Tokį augimą, anot ekspertų, lemia aktyvus vidaus vartojimas, geri lūkesčiai ir palankios skolinimosi sąlygos, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „DNB būstas“.
Vilniaus senamiestis
Vilniaus senamiestis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

„Atrodo, kad rinkoje darosi karšta, tačiau tai – ne burbulas. Pirmiausia, didžiąją dalį būsto pasiūlos prieaugio užtikrina Vilnius, o sostinė šiuo metu yra vienintelis miestas Lietuvoje, kuriame daugėja gyventojų, taigi, rinka Vilniuje plečiasi“, – pranešime teigė „DNB būsto“ direktorius Audrius Gudanavičius.

Anot jo, gerą situaciją NT rinkoje lemia ir gerėjanti ekonominė situacija bei mažos palūkanų normos.

Pasak A.Gudanavičiaus, burbulai paprastai atsiranda tada, kai dėl įvairių priežasčių staiga padidėja nekilnojamojo turto paklausa, o statytojai nespėja tos paklausos tenkinti, tokiu būdu įsukdami spekuliacinius pirkimus ir pardavimus.

„Šiuo metu vien sostinėje yra apie 3,5 tūkst. neparduotų naujos statybos butų ir šis skaičius beveik nesikeičia – tai neleidžia formuotis spekuliacinei terpei“, – sakė jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus senamiestis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vilniaus senamiestis

„DNB banko“ duomenimis, būsto pirkėjai šiemet per dešimt mėnesių iš bankų pasiskolino kiek daugiau nei milijardą eurų – 12,7 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Butų pardavimas per tą patį laikotarpį išaugo 31 proc., namų parduota penktadaliu daugiau.

Tokia disproporcija atrodo kelianti nerimą, tačiau ji bemaž tiksliai atspindi socialinius ir ekonominius procesus atskirose šalies dalyse.

Vidutinė būsto paskola šiemet per 10 mėnesių siekė 44,5 tūkst. eurų – 5,2 proc. daugiau nei pernai. Vilniuje paskolos vidurkis augo 5,8 proc. iki 58,3 tūkst. eurų.

Šiemet per 10 mėnesių Vilniuje buvo parduoti 2968 naujos statybos butai, Kaune – 380, Klaipėdoje – 121, Palangoje – 116, Druskininkuose – 41, o Šiauliuose – 11. Tokia disproporcija atrodo kelianti nerimą, tačiau ji bemaž tiksliai atspindi socialinius ir ekonominius procesus atskirose šalies dalyse.

2015 metais didžiąją dalį paklausos sudarė ekonominės klasės būstas, tačiau šiemet įsitvirtino nauja tendencija – prekyboje populiariausi vidutinės klasės būstai, augo ir prabangus segmentas.

A.Gudanavičiaus teigimu, pirkėjai yra skirstomi į tris grupes: perkantys sau ar užaugusiems vaikams, gerinantys gyvenimo sąlygas ir investuotojai. O emigrantų sudaryti sandoriai rinkoje nedominuoja.

„Pastebimai keičiasi antrosios pirkėjų grupės elgesys – anksčiau gerinantys gyvenimo sąlygas parduodavo seną butą ir pirkdavo naują, dabar vis daugiau klientų įsigydami naują būstą seną pasilieka. Beje, dažnai girdime svarstymų, kad rinkoje nemažą dalį pirkėjų sudaro emigrantai, tačiau tai netiesa. Jų dalis sandorių struktūroje yra visiškai nereikšminga ir jokios tendencijos neformuoja“, – tikina jis.

A.Gudanavičius prognozuoja, kad kitais metais tendencijos NT rinkoje išliks panašios, o kainos kitąmet turėtų dar kilti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis