15min paprašė Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) prezidento ir „Luminor būstas“ vadovo Audriaus Gudanavičiaus paaiškinti, kas turi mokėti tarpininkavimo mokestį brokeriui – nuomininkas ar būsto savininkas?
„Priklauso nuo to, kokia paslauga ir kam suteikiama. Mokėti turėtų tas, kam paslauga suteikiama. Pavyzdžiui, jei būsto savininkas pasamdo brokerį, kad jis pasirūpintų būsto reklama, surastų nuomininka ir sutvarkytų visus juridinius formalumus, tai būsto savininkas ir turėtų mokėti už šią paslaugą“, – paaiškino jis.
Kaip nuomininkas, aš asmeniškai tokio mokesčio nemokėčiau, – teigė A.Gudanavičius.
Tačiau, A.Gudanavičiaus teigimu, dažnai brokeriai, kurie užsiima nuoma, yra neprofesionalūs, nesugeba sukurti ir perteikti savininkui pridėtinės vertės, todėl tą paslaugą parduoda nemokamai. Todėl vėliau savo atlygį bando gauti iš būsto nuomininkų.
„Tai nėra sąžininga. Vienintelis atvejis, kai galime kalbėti apie tai, jog būsto nuomininkas moka brokeriui atlygį, yra tuomet, jei jie apie tai iš anksto susitarę, pavyzdžiui, nuomotojas paprašo brokerio surasti jam nuomojamą būstą ir iš anksto aptaria tokios paslaugos kainą. Visais kitais atvejais, kai nuomininkas reklamos kanalais (nesvarbu kokiais ir kieno dėka paruoštais) pats susiranda būstą, jis neturėtų už tai mokėti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Užsienyje taip pat nėra vienos praktikos kalbant apie tarpininkavimo mokestį. Anot LNTAA prezidento, pietų šalyse normalu, kad nuomininkas susimoka brokeriui, tačiau tokiose šalyse, priešingai nei Lietuvoje, vartotojas turi ribotas prieigas prie rinkos informacijos, todėl toks mokestis gali būti labiau pateisinamas.
Mokėti turėtų paslaugos gavėjas
Kokio dydžio turėtų būti tarpininkavimo mokestis? A.Gudanavičiaus teigimu, tai – susitarimo tarp paslaugos tiekėjo ir paslaugos gavėjo klausimas. Tiesa, rinkoje nusistovėjusi praktika imti vieno mėnesio nuomos dydžio komisinį atlygį. Tačiau, pašnekovas pažymi, kad nė vienas rimtai dirbantis brokeris nevers nuomininko mokėti tokio mokesčio, nes paslaugą jis suteikia ne nuomininkui, o nuomotojui.
„Už paslaugą turi susimokėti paslaugos gavėjas. Neprofesionalūs brokeriai suvilioja turto savininkus savo nemokama paslauga, todėl mes ir turim šią problemą. Kaip nuomininkas, aš asmeniškai tokio mokesčio nemokėčiau, tačiau rinkoje veikia pasiūlos–paklausos dėsniai. Jei nuomos pasiūla menka, tuomet pirkėjas (šiuo atveju nuomininkas) gali būti priverstas rinktis tarp to, ar mokėti mokestį ir nuomoti būstą dabar, ar laukti kitų variantų.
Beje, subalansuotoje rinkoje ar juo labiau, esant pasiūlos pertekliui, turto savininkai, patikėję būsto nuomą brokeriams, kurie komisinį pasiims iš nuomininko, daro sau meškos paslaugą. Daugelį nuomininkų šis mokestis tiesiog atbaido nuo būsto nuomos, ypač jei rinkoje yra daugiau pasiūlos“, – teigia jis.
A.Gudanavičiaus nuomone, tarpininkavimo mokestį verta mokėti tik tuomet, kai nuomininkas neturi laiko ar noro pats stebėti informacijos rinkoje ir iš anksto pasisamdo brokerį, kad šis, atstovaudamas jo interesams, padėtų surasti būstą ir sutvarkyti juridinius formalumus.
„Visais kitais atvejais neverta, nebent tiesiog esi priverstas tai daryti, nes nėra kitų pasiūlymų“, – mano jis.
Pasitaiko ir apgaulių
Pasak A.Gudanavičiaus, tarpininkavimo mokesčio ėmimas iš nuomininko, kai jam nesuteikiama papildoma pridėtinė vertė, ne vienintelis būdas, kai brokeriai bando pasipelnyti. Jis pastebi, kad dažnai brokeriai publikuoja netikrus skelbimus ir bando paimti mokestį iš nuomininko, siūlant jam daugiau nuomos variantų, kurie neva nėra viešai publikuojami.
„Deja, vėliau paaiškėja, kad nuomininkas nespėjo ir visi jie jau „išnuomoti“. To net nevadinčiau gudravimu, o tiesiog primityviu apgaudinėjimu. Nereiktų tikėti tokiom pasakom ir kiek įmanoma vengti bet kokių mokėjimų brokeriams už tai, kad jūs nuomojatės būstą“, – tikina jis.
Jei supratote, kad buvote apgautas, A.Gudanavičiaus teigimu, mažai šansų rasti teisybę, nes Lietuvoje brokerio profesija nereglamentuota.
„Tai apsunkina galimybes reikalauti atsakomybės. Jei brokeris yra sertifikuotas, galima kreiptis į LNTAA etikos komisiją, kuri, turėdama pakankamai įrodymų apie neetišką brokerio elgesį, gali panaikinti jo sertifikatą, tačiau jei yra akivaizdūs sukčiavimo atvejai, tuomet reiktų kreiptis į teisėsaugos institucijas – policiją, teismą“, – aiškino pašnekovas.
