Vilniaus apygardos teismas kovo 9 dieną atmetė įmonės skundą ir paliko nepakeistą 2020 metų lapkritį Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą nutartį.
„Apeliantė („Nekilnojamojo turto valdymas“ – BNS) teigia, kad jai nėra aišku, iš kur yra kildinama jos prievolė mokėti žemės nuomos mokestį, kaip tas mokestis yra skaičiuojamas, tačiau neneigia fakto ir neginčija aplinkybės, jog ji yra valstybinių žemės sklypų nuomininkė“, – rašoma teismo nutartyje.
Pasak jos, nėra duomenų, kad įmonė įvykdė prievolę ir sumokėjo mokestį, nors savivaldybė teismui pateikė visą informaciją apie mokestį, jo tarifą, apskaičiavimo būdą ir laikotarpį.
Teisme bendrovė teigė, jog ji pati nuomojasi tris sklypus Kaune, todėl nesupranta, kodėl jis privalo mokėti žemės nuomos mokestį, be to, jai nėra aišku, kaip jis apskaičiuojamas.
Kauno savivaldybės atstovai teismui nurodė, kad prievolė mokėti mokestį kyla ne iš sklypo perdavimo naudoti, o iš nuosavybės teisės į statinius, esančius ant valstybinės žemės, o mokestis apskaičiuojamas sklypo vidutinę vertę padauginus iš mokesčio tarifo.
Teismo sprendimas įsiteisėjo nedelsiant, tačiau gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
