Lietuvos NT rinkos vertinimas pagal bendrą sandorių skaičių neatspindi rinkos aktyvumo Lietuvos savivaldybėse – Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurios skiriasi dydžiu, gyventojų skaičiumi, perkamąja galia. Norint pamatyti tikrąjį būsto rinkos aktyvumo paveikslą ir palyginti savivaldybes tarpusavyje, reikėtų skaičiuoti santykinį dydį – būsto sandorių skaičių, tenkantį 1000 gyventojų.
Šis santykinis dydis rodo, kad didžiųjų miestų NT rinkos nėra pačios aktyviausios.
Pirmąjį šių metų pusmetį daugiausia būsto (butų ir individualių namų/kotedžų) sandorių 1000 gyventojui sudaryta kurortiniuose miesteliuose – Palangoje, Druskininkuose bei Neringoje. Pagal šį santykinį rodiklį Palangos būsto rinka dukart lenkia sostinę. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad kurortuose aktyviausi būsto pirkėjai yra ne vietiniai gyventojai, bet pirkėjai iš kitų šalies miestų, įsigyjantys NT kaip antrąjį būstą atostogoms ar investicijai.
Už kurortų rikiuojasi Vilniaus ir Klaipėdos miestai, o Kauno būsto rinką pagal aktyvumą lenkia Visaginas, Marijampolė ir Akmenės rajonas. Beje, Kauno rajono būsto rinka yra aktyviausia iš trijų didmiesčių rajonų – augančios investicijos ir sparčiai vystoma pramonė Kauno rajone lėmė, kad pagal būsto sandorių skaičių 1000 gyventojų, rajono būsto rinkos aktyvumas mažai nusileidžia Kauno miestui.
Vidutiniškai Lietuvoje pirmąjį šių metų pusmetį buvo sudaroma po 7,5 butų ir individualių namų/kotedžų sandorių 1000 gyventojų – iš 60 savivaldybių vidurkį lenkia 14 miestų ir rajonų savivaldybių. Pati vangiausia NT rinka yra Šalčininkų, ir Alytaus rajonuose, kur tūkstančiui gyventojų tenka mažiau nei 3 būsto sandoriai. O tarp miestų mažiausiai būsto įsigyjama Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Rietave, kur 1000 gyventojų tenka 4-4,8 sandoriai.
Santykinis rodiklis mums leidžia matyti, jog būsto sandorių skaičius tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pajamų – kuo aukštesnės gyventojų pajamos savivaldybėse, tuo daugiau būsto jose nuperkama.
