Butų dairėmės pagrindiniuose Lietuvos NT portaluose, nevertinome skelbimų, kuriuose nepateiktos objekto nuotraukos, taip pat atmetėme būstą bendrabučiuose. Pasirinkome du panašius rajonus – atgimstantį Vilniaus Naujamiestį ir prestižinį Kauno Žaliakalnio rajoną.
Išvada šokiruoja – kvadratinio metro kaina gali skirtis ir šešis kartus, o vidutiniškai Vilniuje būstas yra 2–3 kartus brangesnis nei Kaune. Vadinasi, vilnietis arba yra priverstas už panašius patogumus mokėti bent porą kartų daugiau arba susitaikyti su kuklesniu gyvenimu.
2015 metų antrąjį ketvirtį būsto įperkamumo rodiklis Kaune buvo 230 – tai reiškia, kad namų ūkių pajamos buvo 2,3 karto didesnės nei pakankamos įpirkti butą. Vilniuje tuo tarpu jos yra tik apie 30 proc. didesnės.
Kaune – nuo 400 Eur/kv. m
Pigiausio Žaliakalnio buto, kurį šiomis dienomis įmanoma rasti skelbimų puslapiuose, kvadratinio metro kaina vos viršija 400 Eur, o būsto, kuris kainuotų apie 500 Eur/kv. m, yra tikrai nemažai.
Pavyzdžiui, dviejų kambarių butas A.Mackevičiaus gatvėje kainuoja 29 tūkst. Eur (514 Eur/kv. m). Jis yra įsikūręs pirmame dviejų aukštų rąstiniame name, kuris yra statytas 1930 metais. Butui priklauso rūsys ir sandėliukas, o taip pat vienas aras žemės prie namo.
Jeigu tingite ar neturite laiko papildomai į šį butą investuoti, tikrai rasite ir geresnių pasiūlymų – tokių butų, kur galėsite įsikelti iškart po sandorio.
Tarkime, dviejų kambarių butas Molėtų gatvėje kainuoja 34 tūkst. eurų, arba po 914 Eur/kv. m – tokią kainą retai pamatysite tarp skelbimų apie sostinėje parduodamą NT. Butas yra suremontuotas, tiesa, mediniame, 1913 metų statybos name. Vandentiekis ir kanalizacija – miesto, o šildymas – dujinis.
Jeigu šis butas nepatinka, irgi ne bėda – už panašią kvadratinio metro kainą vien Žaliakalnyje rasite įvairių pasiūlymų.
O štai brangiausias šiuo metu Žaliakalnyje parduodamas butas kainuoja 1842 Eur/kv. m (34,99 tūkst. Eur). Butas nedidelis – vos 19 kvadratinių metų, primena loftą, mat yra padalintas į du aukštus, kurių viršutinis skirtas lovai. Butas suremontuotas, neįprastame mūriniame name, o Kauno centras – visai pašonėje.
Tuo metu už panašią kvadratinio metro kainą Vilniuje galima įsigyti nebent butą bendrabutyje.
Vilniuje 3 tūkst. Eur/kv. m – už lūšną netoli centro
Kauno NT skelbimų kainoms vilniečiams yra neregėtos nematytos. Mat sostinėje net ir paprasčiausios bakūžės kainuoja tiek, už kiek Kaune jau pavyktų įsigyti ką nors padoresnio.
Tarkime, šiuo metu pigiausias Vilniaus Naujamiesčio rajone parduodamas būstas yra Naugarduko gatvėje. Kvadratinio metro kaina – 664 Eur (40 tūkst. Eur). Ir, jeigu jūsų negąsdina patalpų vidus, į kurį reikės nemažai investuoti, tai turėtų pabaidyti jo išorė – panašu, kad medinukui reikia skubaus remonto.
Jeigu dairotės ne į pigiausią, o vidutinį kainų segmentą, štai 31 kvadratinio metro butas Savanorių prospekte už 1452 Eur/kv. m (45 tūkst. Eur). Butas yra vieno kambario, blokiniame name.
Na, o brangiausias butas Naujamiestyje, kurį šiuo metu galima rasti skelbimų portaluose, yra apleistas vieno kambario butas J.Basanavičiaus gatvėje. Skelbime pažymima, kad šis 15 kvadratinių metrų butas jis yra ne bendrabutyje. Kvadratinio metro kaina – net 2976 Eur (45 tūkst. Eur).
Taigi matome, kad NT kainos Vilniuje ir Kaune gali skirtis net 6 kartus, o dažniausiai sostinėje būstas yra du ar tris kartus brangesnis. Ar tai reiškia, kad sostinės gyventojai gali sau daugiau leisti? Nieko panašaus, mat vidutinis atlyginimas Vilniuje yra vos 100 Eur didesnis nei Kaune.
Kauniečiams sostinės gyventojai gali tik pavydėti
Vilniečiams pradiniam įnašui už būstą (15 proc.) reikia vidutiniškai taupyti 35,8 mėn., Rygos gyventojams – 23,5 mėn.
Faktas, kad iš trijų Baltijos sostinių būtent Vilniuje sunkiausiai įperkamas būstas, jau nestebina. Banko „Swedbank“ analitikų surinkta informacija rodo, kad vidutinė kvadratinio metro kaina Rygoje yra 882 Eur, Vilniuje – 1286 Eur, Taline – 1552 Eur. Vilniečiai būstą įperka sunkiausiai.
Vilniečiams pradiniam įnašui (15 proc.) reikia vidutiniškai taupyti 35,8 mėn., Rygos gyventojams – 23,5 mėn.
Tačiau Vilnius pagal būsto įperkamumą nelenkia net Kauno. „Swedbank“ ekonomistės Vaivos Šečkutės teigimu, 2015 metų antrąjį ketvirtį būsto įperkamumo rodiklis Kaune buvo 230 – tai reiškia, kad namų ūkių pajamos buvo 2,3 karto didesnės nei pakankamos įpirkti butą. Vilniuje tuo tarpu jos yra tik apie 30 proc. didesnės.
„Tik dėl kainų skiriasi įperkamumo rodiklis. Skirtinga yra rinkų specifika, Vilniuje yra didžiausios kainos Lietuvoj, o Kaune jos yra žymiai mažesnės, tai ir įperkamumas geresnis. Kainų skirtumo nekompensuoja didesni vilniečių atlyginimai“, – 15min sakė V.Šečkutė.
Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, pirmąjį šių metų ketvirtį Kauno savivaldybėje vidutinis atlyginimais po mokesčių siekė 579 Eur – vos 75 Eur mažiau nei Vilniaus savivaldybėje (654 Eur).
Didelio skirtumo nepastebi
Tiesa, Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, sakė tokių didelių skirtumų nepastebintis.
Nekilnojamojo turto agentūros skaičiavimais, vidutinė Vilniaus butų kaina yra apie 1,4 tūkst. Eur, Kaune – apie tūkstantį Eur, taigi skiriasi apie 30 proc.
Kaunietis gali įpirkti apie 7,5 kv. m ploto būstą už savo metinę algą, vilnietis – 6 kv. m.
Jo teigimu, kaunietis gali įpirkti apie 7,5 kv. m ploto būstą už savo metinę algą, vilnietis – 6 kv. m., taigi skirtumas taip pat yra apie 30 proc.
„Nėra taip, kad proporcija būtų labai išsikreipusi“, – kalbėjo S.Vagonis.
Jo teigimu, per pastaruosius metus labiausiai brango nekilnojamasis turtas Vilniuje – 5 proc.
„Tai nėra gąsdinantis rodiklis. Šiuo metu yra palankios sąlygos turto brangimui – šalies ekonomika yra atsigaunanti, paskolų palūkanos yra mažos, darbo rinka atsigauna, ir tai lemia labai didelį rinkos aktyvumą. Vilniuje vyksta daug naujos statybos ir pasiūla yra didelė. Žmonės gali rinktis, gali derėtis su vystytojais. Būstai brangsta lėčiau negu teoriškai galėtų“, – kalbėjo analitikas.
„Jeigu atsimintume, kaip keitėsi būsto kainos Taline, estams įsivedus eurą, tai per penkerius metus jos ūgtelėjo apie 70 proc. Pas mus per penkerius metus jos ūgtelėjo apie 20 proc. Sakyčiau, kad kainų augimas yra sveikas – nei per didelis, nei per mažas“, – sakė jis.
