Nuniokojo gaisras
Kybartų centre stovintis 1900-aisiais statytas didžiulis namas į kultūros paveldo registrą dėl savo vientisumo, gražiai išsaugotos puošybos bei Karaliaučiuje pagamintų metalinių žaliuzių krautuvėlių langams įtrauktas 1992 metais. Kažkada šis objektas visiems kybartiečiams buvo neatsiejama miesto dalis. Čia buvo įsikūręs bankas, posėdžiavo valdžios atstovai, o vėliau, pokaryje, namas buvo paverstas daugiabučiu. Statinys savo verte ilgai pranoko net daugelį dvarų ir rūmų.
Žmonės čia gyveno iki pat 2000-ųjų. Būtent tais metais viename bute kilo gaisras ir nudegė pastato stogas. Tuo metu namą valdė 11 privačių asmenų.
Gaisras buvo lemiamas. Po jo beveik visi privatūs savininkai apleido pastatą, ir be stogo likusi namo dalis pamažu pradėjo irti.
„Jei ne kai kurie tuometinės Vilkaviškio rajono valdžios sprendimai, šiandien pastatas greičiausiai būtų ir toliau gyvenamas, ir toliau puoštų Kybartus. Būtent tada nuo gaisro nukentėjusiems butų savininkams Savivaldybės vadovai išmokėjo kompensacijas, tačiau nepareikalavo, kad jie gautus pinigus investuotų į namą. Žmonės kompensacijas išleido kitoms reikmėms, o pastatas pamažu ėmė merdėti“, – apgailestavo Pasaulio kybartiečių draugijos pirmininkas Leonas Narbutis.
Kelia pavojų
Apleisto pastato būklė kasmet vis prastėjo, o valdininkai iki pat dabar nežino, koks bus tolesnis jo likimas. Kalbų buvo daug, tačiau realių veiksmų iki šiol niekas nesiėmė. Faktas vienas – problemą spręsti reikia kuo greičiau, nes griūvančios sienos jau kelia rimtą pavojų miestelėnams. Žmonės nuolat praeina pro šią vietą, nes visai greta – Kybartų kultūros centras, biblioteka, gyvenamieji namai.
Nors neseniai pastatas buvo sutvirtintas žaliu tinklu ir aptvertas tvorele, kad aplink nevaikščiotų žmonės, tačiau į jį galima laisvai patekti iš kiemo pusės. O ten smalsuolius sulaiko tik neaukšta vielos tvorelė. Vidinės pastato konstrukcijos trupa, tad gali bet kada nugriūti.
Eidami į statinio vidų gyventojai rizikuoja savo gyvybėmis.
„Padėtis – labai bloga. Pavojus aplinkiniams – didžiulis. Visai neseniai žmonės iš pastato ėmė vogti plytas. Net policiją teko kviesti. Eidami į statinio vidų gyventojai rizikuoja savo gyvybėmis. Po poros savaičių susitiksime su kultūros departamento, rajono valdžios atstovais, pastate esančių butų savininkais ir bandysime visu pajėgumu spręsti šią problemą. Laukti ilgiau jau negalime“, – teigė Kybartų seniūnas Romas Šunokas.
Savivaldybė pasitraukė
Galbūt sutvarkyti pastatą būtų pavykę ir anksčiau, jei ne kai kurių privačių savininkų nenoras už simbolinę kainą perleisti savo dalies Vilkaviškio rajono savivaldybei.
Kaip pasakojo dabartinis šio rajono meras Algirdas Neiberka, visai neseniai Savivaldybė buvo susitikusi su savininkais ir pasiūlė iš jų perimti butus į savo rankas. Nors dauguma tam neprieštaravo, tačiau trys savininkai užsiprašė didžiulių sumų, kurių savivaldybė mokėti negalėjo. Įdomu tai, kad tie savininkai net negyvena Kybartuose.
„Būti dalininkais mums netinka. Norėtume viską perimti į vienas rankas, nes taip spręsti problemą būtų daug paprasčiau“, – teigė A.Neiberka.
Šiandien Vilkaviškio rajono savivaldybė minėtame pastate neturi nė vieno buto, tačiau taip buvo ne visada. Mažiau nei prieš dešimtmetį savivaldybei priklausė maždaug 7 proc. Kybartų centre stovinčio pastato.
Tuometinės rajono valdžios iniciatyva pastatas nuo 2008 m. net buvo trumpam išbrauktas iš valstybės saugomų vertybių sąrašo, nes norėta jį nugriauti ir vietoje jo pastatyti prekybos centrą. Tada šią iniciatyvą palaikė ir tuometinis kultūros ministras Jonas Jučas.
Tiesa, sužinoję apie tai kybartiečiai sukilo ir surinkę daugiau nei tūkstantį parašų, įteikė ministrui prašymą statinį grąžinti į valstybės saugomų vertybių sąrašą. Atsižvelgęs į tai, ministras jau mažiau nei po metų šiam Kybartų objektui grąžino minėtą statusą.
Iš karto po to, 2009-ųjų pradžioje, Kultūros paveldo departamente įvyko jo direktorės Dianos Varnaitės, Vilkaviškio rajono savivaldybės ir ketvirtadalį pastato neseniai įsigijusios Pasaulio kybartiečių draugijos atstovų pasitarimas dėl neatidėliotinų veiksmų.
Departamento atstovai tuomet pabrėžė, kad Vilkaviškio savivaldybė, kaip namo bendraturtė, turi su dviguba atsakomybe imtis iniciatyvos šalindama avarinę būklę, taip pat atsakydama už name esančias neregistruotas patalpas ir taip pat privalėdama garantuoti aplinkinių pastatų, įstaigų bei gyventojų saugumą. Vienintelis veiksmas, kurio po šio susitikimo ėmėsi savivaldybė – neinformavusi kitų bendraturčių pardavė savo nuosavybės dalį.
Daugybė bandymų – kaip į sieną
Lygiai prieš dešimtmetį, 2008 m. vasarą bei rudenį, aktyviai griūvančio istorinio Kybartų pastato problemą ėmėsi spręsti Pasaulio kybartiečių draugija.
Ji tuomet iš keturių savininkų perėmė jų turimus butus ir ėmė valdyti šiek tiek daugiau nei ketvirtadalį viso namo. Deja, valdoma dalis nesuteikė teisės organizacijai dalyvauti europiniuose projektuose ir tikėtis paramos. Kitiems namo savininkams jo išlikimas taip pat pasirodė ne toks svarbus ir jie nesutiko nei prisidėti lėšų prie sutvarkymo darbų, nei atsisakyti savo nuosavybės.
Vis dėlto Pasaulio kybartiečių draugija rankų nenuleido ir įvairiais būdais bandė gelbėti minėtą statinį.
„Tiesą pasakius, viena iš priežasčių, kodėl apskritai susibūrė mūsų organizacija, ir buvo šio pastato išsaugojimas“, – prisipažino draugijos pirmininkas L.Narbutis.
2009 m. pabaigoje ir 2010 m. pasaulio kybartiečių pastangomis surinkta apie 30 tūkst. litų, už kuriuos parengtas avarinės būklės darbų šalinimo projektas, atlikti kai kurie darbai. Dalį reikalingų lėšų tuomet skyrė Vilkaviškio rajono savivaldybė bei Kultūros paveldo departamentas.
Vėliau draugijos lėšomis už 7 tūkst. litų buvo parengtas namo restauravimo projektas, gauti visi leidimai. 2015 m. buvo pateikta paraiška Kultūros paveldo departamentui dėl namo avarinės būklės pašalinimo darbų kofinansavimo. Sąmata – 145 tūkstančiai eurų. Pasaulio kybartiečių draugija už dalį darbų įsipareigojo sumokėti savo lėšomis. Daliai darbų suteikti paramą tąkart pažadėjo ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.
Mes esame ten sudėję nemažai savo pinigų. Jų reikės ir dar daugiau, nes pastato būklė kasdien prastėja
„Deja, tuomet Kultūros paveldo departamentas neištiesė pagalbos rankos, o patys savo lėšomis būtume nepajėgūs viską sutvarkyti. Nuo to laiko buvo ne vienas susitikimas su Vilkaviškio rajono valdžios atstovais, su kitais butų savininkais, tačiau viskas iki šiol ir lieka tik kalbų lygyje.
Mes esame ten sudėję nemažai savo pinigų. Jų reikės ir dar daugiau, nes pastato būklė kasdien prastėja ir jei kas nors atsitiktų, ko gero atsakomybė gultų ir ant savininkų pečių. Pastatas jau buvo dalinai užkonservuotas, tačiau vietiniai jau „pralaužė“ sienas. Teks pastatyti tvorą, įrengti filmavimo kameras. Norėtųsi, kad ir savivaldybės atstovai imtųsi kokių nors konkrečių darbų, o ne vien tik dalintų patarimus. Ir visai nesvarbu, kad jie šiuo metu ten neturi savo nuosavybės“, – mintimis dalijosi L.Narbutis.
Vieni nori išsaugoti, kiti – nugriauti
Vilkaviškio rajono meras A.Neiberka pripažino, kad minėtas pastatas – ne tik Kybartų, bet ir viso rajono skaudulys. Jis tikino, kad atstatyti jį nėra daug galimybių, nes tai kainuotų didelius pinigus. Geriausia, anot Vilkaviškio krašto vadovo, jog pastatas vėl būtų išbrauktas iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo ir tada jį būtų galima nugriauti arba sutvarkyti, nesilaikant tokių griežtų reikalavimų.
Kiek daugiau nei prieš mėnesį Vilkaviškio rajono savivaldybė raštu jau kreipėsi į visus patalpų savininkus dėl statinio nepriežiūros, nurodydama, kad nesiimant jokių veiksmų dėl patalpų avarinės grėsmės pašalinimo bus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai ir Savivaldybės administracija skirs baudas.
Šiuo metu minėtame name tvarkingas yra vos vienas butas. Tai – verslininko Vytauto Ričkausko valdomos patalpos. Ir nors jose nei niekas negyvena, nei nėra vykdoma jokia veikla, pats V.Ričkauskas teigė, kad jam – garbės reikalas išsaugoti Kybartams šį pastatą, todėl jis ir tvarko apleistas patalpas.
„Šiame pastate nebuvau buvęs gal mėnesį laiko. Kai vėl užsukau pažiūrėti, negalėjau patikėti savo akimis. Kažkas pirmame bei antrame aukšte pradėjo griauti pertvaras, išdaužė buvusius sveikus langus. Kelias dienas dirbau, kol vėl užkaliau dalį langų, aptvarkiau kitas patalpas. O kiek dar darbo čia reikia padaryti?
Džiaugiuosi, kad pastatas yra Kultūros paveldo departamento sąrašuose, nes priešingu atveju jis jau seniai būtų nugriautas. Prižiūrėdamas namą kartais jaučiuosi tarsi kovodamas prieš vėjo malūnus, tačiau tikiuosi, kad vieną dieną kybartiečiai bent jau minės mane geru žodžiu. Šis pastatas – mūsų miesto širdis, mūsų istorija. Vilniečiai turi Gedimino pilį, o mes – šį namą. Negalime leisti jo nugriauti“, – kalbėjo V.Ričkauskas.
Jis tikino, kad išsaugoti šį statinį – jo principo reikalas ir jis nežada pasiduoti. Vyras teigė, jog jei turėtų pakankamai pinigų, sutvarkytų ne tik savo, bet ir kitų savininkų būstus. Deja, dabar tokių galimybių nėra. Tiesa, jis pyksta ant kitų savininkų dėl to, kad šie stabdo pastato išsaugojimo procesą, todėl net svarsto kreiptis į teismą.
„Kitų butų savininkai netvarkydami savo valdų kelia grėsmę mano turto saugumui. Kadangi su jais susitarti nepavyksta gražiuoju, bandysiu eiti teisiniu keliu. Jau dabar viename mano buto kambaryje yra sulinkusi perdanga, kuri bet kada gali įgriūti. Pas mane padarytas kapitalinis remontas. Už jį prieš kelis metus sumokėjau apie 50 tūkst. litų. Dar 10 tūkst. litų mokėjau už patį butą. Jį įsigijau jau po gaisro, tad priešingai nei kiti savininkai negavau jokių kompensacijų“, – teigė verslininkas.
Jis pasakojo, kad kurį laiką ne tik jis vienas prižiūrėjo name esančias savo valdas, bet ir dar vienas kaimynas. Tiesa, nuolatiniai valdžios atstovų pažadai viską sutvarkyti, jam galiausiai pabodo ir šiandien jis taip pat apleidęs savo nuosavybę.
„Kai matau, kaip į Kybartus atvažiuoja turistai ir fotografuoja pačiame miesto centre esantį statinį, o vėliau iš jo juokiasi, man pasidaro ne tik labai skaudu, bet ir didelė gėda. Per šitiek metų mes privalėjome rasti būdų kaip visa tai sutvarkyti“, – apmaudo neslėpė vienas iš namo savininkų.
Jis teigė, kad artimiausiu metu ieškos galimybių savo lėšomis išvežti viršutiniuose pastato aukštuose dėl griūvančių sienų susikaupusias atliekas, taip pat mėgins aptverti tvorą bei kartu su Pasaulio kybartiečių draugijos nariais įrengti filmavimo kameras, kad būtų galima stebėti, kas eina į pastato vidų, jį niokoja, vagia plytas.
Problema – opi, bet yra ir kitų
Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja Violeta Kasperavičiūtė pripažino, kad problema – labai opi ir kelianti didelį pavojų Kybartų gyventojams. Anot jos, viską išspręsti padėtų bendras visų savininkų susitarimas, tačiau jo kol kas nėra.
Nugriovus iš karto tektų atstatyti tokį patį, koks jis buvo seniau.
„Realiausi yra trys scenarijai. Galima visiems susitarus atkurti pastatą, išlaikant bent jau priekinį fasadą. Būtent jis – pats vertingiausias. Atrestauruojant kitas statinio patalpas būtų taikomi supaprastinti reikalavimai. Taip pat viską galima užkonservuoti ir laukti geresnių laikų. Šiam pastatui 2006 metais jau buvo surašytas avarinės būklės aktas, tad būtų galima pripažinti, kad jo konstrukcija yra nestabili ir neišbraukiant iš paveldo sąrašų jį nugriauti. Tiesa, nugriovus iš karto tektų atstatyti tokį patį, koks jis buvo seniau. Bet kokiu atveju sprendimus reikia priimti kaip įmanoma greičiau, nes pavojus aplinkiniams kasdien didėja“, – pripažino V.Kasperavičiūtė.
Apie galimybę šį statinį išbraukti iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo ji nenorėjo net galvoti. Anot jos, tai būtų lengviausia išeitis, tačiau šiame sąraše yra ir dar prastesnės būklės pastatų, kurie taip pat neišbraukiami, nes tikimasi, kad vieną dieną atsiras finansavimas ir jie bus atkurti. Be to, išbraukti iš kultūros vertybių sąrašo Kybartų centre stovintį namą būtų gana sudėtinga, nes istoriškai vertingiausia priekinė jo dalis išsilaikiusi gana neblogai.
„Iš viso Marijampolės regione turime daugiau nei 1200 kultūros vertybių sąraše esančių namų ir visiems jiems reikia priežiūros. Dažniausiai juos tvarkyti imasi savivaldybės. Jei statiniai priklauso privatiems asmenims, mažai kas ryžtasi juos restauruoti. Yra galimybė gauti net iki 50 proc. paramą restauracijos darbams, tačiau per paskutinius penkis metus mūsų regione šia galimybe pasinaudojo tik vienas asmuo“, – ne itin maloniomis tendencijomis dalijosi Kultūros paveldo departamento Marijampolės skyriaus vedėja.
Ji teigė, kad sprendžiant šią Kybartų miesto problemą, greičiausiai bus mėginama sudaryti darbo grupę ir ieškoti geriausių įmanomų variantų. Norėtųsi tikėtis, kad pastatas bus sutvarkytas anksčiau, nei įvyks nelaimė.
