T.Ventovuoris nekilnojamojo turto rinkoje dirba jau 20 metų. Šiuo metu jis atsakingas už „Newsec“ strateginę plėtrą ir skaitmenizavimą Šiaurės regiono turto valdyme. Jo tikslas – strateginis planavimas, ieškant naujų verslo krypčių, tyrinėjant rinkos galimybes, susijusias su technologijomis, ir skaitmeninė „Newsec“ organizacijos pajėgumų plėtra.
Interviu 15min T.Ventovuoris teigė, kad informacinės technologijos ateityje pakeis ne tik kasdienį darbą, bet ir vartotojų įpročius, palengvins gyvenimą, taip pat kartu skaidrins kol kas gana uždarą nekilnojamojo turto rinką ir padės daryti spaudimą verslininkams siekiant gauti geresnes paslaugas ar būti labiau informuotiems. Tačiau, jo įsitikinimu, prieš pradedant kalbėti apie virtualią realybę, dirbtinį intelektą ir jo panaudojimą, verslai turi „susitvarkyti“ pamatines versle naudojamas sistemas.
– Tomi, „PropTech2017“ konferencijoje daug kalbėta apie naujas technologijas, naudojamas nekilnojamojo turto plėtotojų. Bet sugrįžkime šiek tiek atgal – 20 metų atgal – tiek, kiek esate šioje rinkoje. Kaip per šį laiką pasikeitė nekilnojamojo turto rinka? Aš nekalbu apie pagrindinių technologijų plėtrą, kuri akivaizdi. Kaip pati rinka keitėsi?
– Didžiausias pokytis, mano nuomone, kad tarptautiniai investuotojai investavo gerokai daugiau pinigų į Skandinavijos ir Baltijos šalis. Prieš 20 metų tai būdavo vietiniai verslai. Būtent tarptautiniai pinigai padarė didžiulę įtaką tam, kaip verslai ir jų modeliai vystėsi per tą laiką.
Pavyzdžiui, paimkim kad ir mus – įmonę „Newsec“, kuri užsiima iš esmės turtu ir jo valdymu, o mūsų paslaugas perka bendrovės, kurios nori turto valdytojo iš šalies. Tai iš dalies ir atsakymas, kodėl įmonė taip smarkiai auga. Prieš 20 metų turėjome 200 darbuotojų, dabar dirba daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, o bene pusė mūsų klientų – iš įvairių pasaulio šalių. Nekilnojamojo turto rinka tapo profesionalesnė, čia atsirado daugiau investuotojų, žaidėjų, – tai pagrindiniai pokyčiai, kurie varė į priekį visą industriją.
– Globalumas – visų rinkų variklis. Kaip dar šis faktorius keitė NT rinką?
– Globalumas, mano manymu, pirmiausia padarė įtaką paslaugoms, jų poreikiui. Su laiku ateina naujos paslaugos, todėl prireikia ir naujų kompetencijų.
Pastaruosius penkerius metus kalbama ir apie nekilnojamojo turto technologijas („proptech“) – kaip skaitmenizacija veikia procesus, darbą, kaip mes jį atliekame. Paprastas pavyzdys – apskaita. Ar galime dalį procesų automatizuoti ir ar tai yra patikima? Be abejo, dabar yra sukurti ir robotai, kurie gali išmokti mūsų darbą. Tačiau svarbiausia ateityje bus, kaip mes tas technologijas naudosime kasdieniame darbe.
– Kalbėdami apie technologijas nekilnojamojo turto rinkoje dažniausiai įsivaizduojame labai tradicines jos rūšis – geresni įrenginiai ir t.t. Tačiau „proptech“ daugiau kalba apie informacinių technologijų panaudojimą nekilnojamojo turto rinkoje. Gal galite papasakoti plačiau, kaip būtent IT susisieja su NT?
– Deja, turime pripažinti, kad dabartinė nekilnojamojo turto rinka nėra itin moderni. Konferencijoje kalbėta apie ateities vizijas ir nors visos jos gražios, bet dabartis nėra tokia moderni. Turime pradėti nuo pačių pagrindų. Pirmas skaitmenizavimo proceso etapas – darbo ir jo priemonių valdymas. Tradiciškai, skirtingos sistemos, pavyzdžiui, apskaitos, mokėjimų, IT sistemų valdymo, versle būna gana senamadiškos. Ateityje pirmiausiai reikėtų, ir tai svarbiausias žingsnis, kaip nors modernizuoti pagrindines verslo valdymo ir klientams teikiamų paslaugų sistemas. Tai yra pirmas skaitmenizacijos etapas. Tik po to galima svarstyti, kaip geriau panaudoti „didžiuosius duomenis“ ir kaip dėl to gali išlošti klientai. Tik supratus ir įvaldžius šiuos duomenis bus galima ne tik svarstyti, kaip pagerinti klientų padėtį, bet ir kokių naujų verslų imtis.
Žinoma, rinkoje dar vis daug žmonių, kurie nežino tiek daug apie technologijas, lyginant su jaunimu. Tačiau šis santykis po truputėlį mažės ir tai padarys didžiulę įtaką. Pavyzdžiui, tokios bendrovės kaip mūsų, pasinaudojusios didžiaisiais duomenimis galės teikti geresnes turto valdymo paslaugas klientams. O darbuotojai galės būti produktyvesni.
Žmonėms visada bus vietos – robotai jų nepakeis. Bent jau staiga to tikrai neatsitiks. Tačiau šis technologinis proveržis pakeis vaidmenis – atsiras daugiau darbuotojų, kurie kūrybiškai naudos technologijas, taip pat reikės daugiau ir tokių specialybių kaip, pavyzdžiui, duomenų analitikų. Pastarųjų savo bendrovėje turime, bet nedaug.
– Tačiau, kaip manote, kada iš tiesų pajusime tų technologijų proveržį, ne palaipsnį kismą, o tikrą sprogimą?
– Žvelgiant į istoriją, yra dalykų, kurie vystėsi 50 metų, bet dabar pagaliau juos galime versluose pritaikyti. Ateities technologijų proveržį pamatysime po 10–20 metų, gal greičiau.
– Gerai, ateina technologijos, įvyksta sprogimas, bet kaip tai keičia mus pačius, mūsų vartojimo įpročius, gyvenimą, mąstymą?
– Pavyzdžiui, ateityje pastatai bus protingi ir su jumis kalbės, jie pasakys jums daug informacijos dar prieš jų paklausiant. Ateisite į biurą ir programėlė jums primins, kad turite būti susirinkime tam tikroje salėje, paruoš jums kavą, nes dėl susitikimo nespėjote jos išgerti ryte. Technologija mokysis iš jūsų pačių.
Viskas bus daug paprasčiau. Jau dabar tampame tingūs – nereikia išsirinkti, kokios muzikos nori klausytis ar kokį filmą nori žiūrėti, jau dabar sukurtos programos, kurios tai padaro už jus. Manau, tas pats atsitiks darbinėje aplinkoje – technologija ne tik primins apie susitikimą, bet išrinks geriausią darbo vietą būtent tai dienai.
– Bet ar tai nėra tam tikra grėsmė? Grubiai šnekant, jei man nereikia naudoti savo proto, viską už mane padarys technologijos, kam būsiu reikalinga darbdaviui?
– Bet gal visa tai padarys jūsų gyvenimą lengvesnį ir laimingesnį, dėl ko galėsite sutelkti dėmesį į kitus, įdomesnius ir naudingesnius dalykus. Taigi, galėsime tiesiog mėgautis gyvenimu.
– Jūsų nuomone, kaip atrodys nekilnojamojo turto rinka ateityje? Ko galime laukti?
– Manau, kad technologijos atneš į rinką daugiau skaidrumo ir turto valdytojai negalės taip lengvai nuslėpti įvairių dalykų. Svarbiausia, tai ypač paveiks nekilnojamojo turto plėtotojų, valdytojų, savininkų reputaciją. Vartotojas ar darbuotojas gali pasakyti savo nuomonę atvirai, pavyzdžiui, kaip dabar tai daroma nuomos platformoje „Airbnb“, kur galima reitinguoti nuomotojus. Dabar daugelis nežino, ar gyventojai skirtinguose namuose yra patenkinti, bet kai toks atvirumo žingsnis taps realybe, tai taps svarbiu rodikliu nekilnojamojo turto savininkams ir darys įtaką jų veiksmams. Technologijos padės spausti nekilnojamojo turto valdytojus ir plėtotojus teikti geresnes paslaugas, statyti geresnius pastatus.
