Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Trakuose norintys investuoti verslininkai kyla į kovą su nacionalinio parko direkcija

Verslininkas Benas Gudelis nenuleidžia rankų dėl savo sklypo Trakuose. Prieš 17 metų įsigijęs prie Galvės ežero esantį jachtklubą, jo iki šiol negali sutvarkyti. Pasak verslininko, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vadovas Gintaras Abaravičius kenkia projektui. Jam pritaria ir kiti verslininkai, kurie kaltina direkciją trukdymu investuoti. Pats G.Abaravičius neigia jam mestus kaltinimus.
Benui Gudeliui priklausantis turtas Trakuose
Benui Gudeliui priklausantis turtas Trakuose / „Google Street View“

Pirmadienio rytą Trakų rajono savivaldybėje susirinkę nekilnojamąjį turtą Trakuose valdantys verslininkai skundėsi, kad jiems niekaip nepavyksta įgyvendinti projektų mieste. Pagrindinė problema, pasak jų, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija ir jos vadovas G.Abaravičius. Šis teigia besilaikantis įstatymų.

Vienas žmogus stabdo investicijas, tai nėra visa direkcija, – teigė B.Gudelis.

Baiminasi „vizualinės taršos“

„Pas poną Abaravičių bandėme pakliūti kelis kartus ir jam sakome, kad norime remontuoti irklavimo bazę ir namą, kuris stovi šalia. Jis sako „ne, tai yra vizualinė tarša“, išsitraukia 1993 metų įstatymą ir tuo baigiasi klausimas. Jis pirma sako, kad „nugriaukite, o tada atneškite tris, keturis pasiūlymus, ir aš nuspręsiu, kas man patiks“. Ar gali nuo vieno žmogaus priklausyti tokie sprendimai? Aš nesuprantu, kodėl reikia šio žmogaus leidimo remontuoti pastatus. Tai ne nauja statyba“, – susitikime piktinosi verslininkas B.Gudelis.

Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Benas Gudelis
Teodoro Biliūno/Žmonės.lt nuotr./Benas Gudelis

Jis 1,38 ha ploto sklypą Žemaitės gatvėje, Trakuose, iš valstybės 100 metų išsinuomojo dar 1998 metais. Trakų jachtklube verslininkas planuoja įrengti viešbutį, tačiau pastatai esą nebūtų rekonstruojami ar didinami.

„Priėjome prie tokio absurdo, kad privatus žmogus negali savo turto suremontuoti. Niekur pasaulyje taip nėra. Dar reikia įrodyti, kad šis žmogus kenkia, 17 metų neužtenka ir vadina „vizualine tarša“. Vienas žmogus stabdo investicijas, tai nėra visa direkcija“, – teigė B.Gudelis.

Šiuo metu verslininkas bylinėjasi teismuose dėl galimybės įgyvendinti projektą.

B.Gudelio nuotr./Trakų jachtklubas
B.Gudelio nuotr./Trakų jachtklubas

Restoranas – nė iš vietos

Neveikiančio sovietmečiu populiaraus restorano „Nendrė“ savininkas Donatas Minkus susitikime pasakojo, kad jam taip pat nepavyksta įtikinti parko direkcijos vadovo, kad pastatą būtina rekonstruoti. Tiesa, verslininkas kol kas laukia, nieko nedaro, o miesto centre esantis pastatas ir toliau lieka uždarytas.

„Prieš trejus metus pabandėme suderinti „Nendrės“ rekonstrukciją, kuri jau buvo suderinta su Trakų savivaldybe ir Kultūros paveldo departamentu, o parko direkcijoje buvo užsiminta, kad negalima to padaryti. Mes mandagiai atsitraukėme ir projektas sustojo, kol bus daugiau aiškumo, ką ten galima daryti“, – susitikime sakė D.Minkus.

Leidimus gavo per 10 metų

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „M14 invest“ savininkas ir vadovas bei Trakų automobilių muziejaus savininkas Alfredas Eitutis susitikime pasakojo, kad jam leidimus gauti pavyko per dešimtmetį.

„Karaimų gatvėje statau Automobilių technikos muziejų. Pastatus įsigijau 1999 metais. Turiu leidimus, bet juos gavau 2008 metais. Trakuose nusistovėjo, kad jei yra koks nors sprendimas, tai jį seks direkcijos skundas“, – kalbėjo jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Trakai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Trakai

A.Eitučio teigimu, Trakuose trūksta pramogų ir vietų, kuriose atvykę turistai galėtų apsistoti ar ilgiau praleisti laiką.

„Turime nusistatyti prioritetus. Jeigu kažkada rajonas nusprendė, kad bus vystomas turizmas, tai sudarykite tam sąlygas. Turėtų būti visuma: daugiau viešbučių, paslaugų. Vakare žmogus neužsibūna, giriamės, kad atvažiuoja milijonas žmonių, bet ar juos užlaikome“, – pasakojo verslininkas.

Trakų merė: trūksta dialogo

Iš šių istorijų susiklostė neigiama patirtis ir niekas nenori pas mus ateiti, – sakė E.Rudelienė.

Jam pritarė Trakų rajono merė Edita Rudelienė. Pasak jos, šios istorijos atbaido potencialius investuotojus, nors miestui verkiant reikia viešbučių ir kitų paslaugų, skirtų turistams.

„Skaudu tai girdėti. Čia sėdi žmonės, kurie jau norėjo investuoti ir būtų tam tikrus darbus padarę. Tai istorijos, kad Trakuose neįmanoma investuoti. Kai bandome kalbėti su viešbučių tinklais arba kitais investuotojais, jie sako, kad pirma ką nors padarytume, kad pasistatytų, ir tada jie pažiūrės, patikės. Iš šių istorijų susiklostė neigiama patirtis ir niekas nenori pas mus ateiti. Norime, kad tai keistųsi. Mums reikia apgyvendinimo, konferencijų salių. Tam, kad turistas liktų Trakuose, turime judėti į priekį“, – sakė E.Rudelienė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Edita Rudelienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Edita Rudelienė

Anot jos, savivaldybė su direkcija susikalba, tačiau, regis, to dialogo trūksta tarp direkcijos ir investuotojų. Be to, dabar stovintys nenaudojami pastatai taip pat negražina miesto.

„Negaliu sakyti, kad nebendrauja (Parko direkcija – 15min past.), dialogas yra, tačiau girdžiu, kad investuotojai nori ateiti, bet projektų derinimas stoja Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijoje. Kaip suprantu, jie tiesiog pasako, kad negalima, kad tai „vizualinė tarša“, ir neleidžia toliau vystytis. Nemanau, kad tai teisinga, nes objektai stovi, šiandien jie yra prastos būklės ir dabar tai yra „vizualinė tarša“, – komentavo ji.

G.Abaravičius: vadovaujamės įstatymais

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos vadovas Gintaras Abaravičius 15min teigė, kad direkcija ir jis pats nestabdo investicijų, o tik vadovaujasi įstatymais. Be to, apie vykusį susitikimą Trakų rajono savivaldybėje jis sužinojo iš žurnalistų, į jį nebuvo pakviestas.

„Nežinojau, kad buvo susirinkimas, ir stebina, kad nebuvau pakviestas, ypač jei buvo kalbama apie tai, kas neatitinka tiesos. Niekas niekam netrukdo, norint ką nors vykdyti Trakų istorinio nacionalinio parko teritorijoje yra Vyriausybės nustatyti reikalavimai ir direkcija neturi galimybių teikti savo asmeninių, juolab aš, reikalavimų, nes jie labai aiškiai išdėstyti teisės aktuose. Nebent norėta daryti priešingai, nei leidžiama, ir norėta su mumis susidurti teismuose“, – 15min komentavo jis.

B.Gudelio nuotr./Trakų jachtklubas
B.Gudelio nuotr./Trakų jachtklubas

Anot G.Abaravičiaus, direkcija nederina tik tų projektų, kurie neatitinka reikalavimų.

„Pagal įstatymus, mes negalime nederinti neturėdami pagrindo ir didesnė dalis projektų parengiami tinkamai, išduodami leidimai, jie yra realizuojami. Yra keli projektai, kurių kažkodėl nepadaro, ir ieškodami priežasčių pradeda ieškoti kaltų“, – kalbėjo direkcijos vadovas.

Kai Kuršių nerijoje buvo leista ir pastatyta, kuo viskas pasibaigė?, – klausė G.Abaravičius.

G.Abaravičius priminė Vilniaus Verkių ir Pavilnių nacionalinio parko direkcijos istorijas, kai po daugybės nelegalių statybų, kurias patvirtino tuometinė vadovė, pastaroji turėjo trauktis. Jo nuomone, statytojai turėtų realizuoti mažesnes fantazijas ir vadovautis reikalavimais.

„Vilniaus Verkių ir Pavilnių nacionaliniuose parkuose buvo nestabdomos investicijos, žmonės už savo pinigus sutvarkė kelius, valstybinius miškus ir po kurio laiko viskas pasibaigė taip, kad niekas nestabdė, tai tyrė prokuratūra ir vadovė buvo priverstas išeiti iš darbo. Privaloma vadovautis planavimo dokumentais, reikalavimais ir realizuoti mažesnes fantazijas. Kai Kuršių nerijoje buvo leista ir pastatyta, kuo viskas pasibaigė? Triukšmas, skandalai, priimti sprendimai griauti. Gal geriau elgtis racionaliai ir atsakingai ar visgi bandyti įtikti norinčiam pasidaryti tai, ko negalima“, – 15min kalbėjo direkcijos vadovas.

B.Gudeliui nesiseka ir Kuršių nerijoje

Tai ne vienintelis Beno Gudelio sklypas, dėl kurio verslininkas turi problemų. Įmonė „Kristiana“ valdo sklypą Juodkrantėje, kur vietoje senų bunkerių nuo 1999 metų verslininkas planavo statyti reabilitacijos centrą. Tačiau tam priešinasi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir teismai.

Į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą „Kristiana“ kreipėsi siūlydama, jog jos valdomas sklypas Juodkrantėje būtų išskirtas į urbanizuotos rekreacinės aplinkos tvarkymo zoną ir jame būtų galima statyti ne didesnius kaip 1 aukšto su mansarda statinius, o kitu atveju numatyta kompensacija. Tarnyba bendrovei atsakė, jog jos sklypas nepatenka į tikslinamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano teritoriją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė „Kristianos“ ieškinį, kuriuo ji siekė, kad būtų panaikintas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos sprendimas neišduoti sąlygų pastatų Juodkrantėje kapitaliniam remontui bei iš valstybės būtų priteista 48,5 tūkst. eurų turtinės žalos. Teismo sprendimu, pagal Kuršių nerijos bendrąjį planą, įmonės turimi pastatai – buvusios sovietų armijos kareivinės – turi būti likviduoti, o juos pirkdama bendrovė apie tai buvo informuota.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?