„Investuotojai, šeimos be vaikų ir vienišiai sudaro didžiąją naujo būsto pirkėjų dalį. Investuotojai sudaro apie 30 proc. pirkėjų, taigi galima skaičiuoti, kad apie 1,5 tūkst. butų parduodama nuomai. Apie 28 proc. investuotojų, pirkdami būstus, naudojosi paskolomis“, – ketvirtadienį Lietuvos banko metinėje konferencijoje sakė jis.
Pasak M.Žibūdos, tarp investuotojų populiarūs būstai tiek miesto centre, tiek miegamuosiuose rajonuose.
Įdomi detalė turbūt ta, kad beveik 47 proc. parduodamų butų centre yra skirti nuoma, – sakė M.Žibūda.
„Įdomi detalė turbūt ta, kad beveik 47 proc. parduodamų butų centre yra skirti nuomai“, – sakė jis.
M.Žibūdos teigimu, šiuo metu didžiausia rizika yra būsto nuomos rinkos perpildymas.
„Čia skaičių mes neturime, bet kiek bendraujame su pirkėjais, jie sako, kad vis sunkiau surasti patikimus nuomininkus“, – konferencijoje sakė jis.
„SEB“ Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis tvirtino, jog Lietuvoje tik apie 10 proc. dalis gyventojų linkę būstą nuomotis.
„Paėmus labiau subrendusias šalis, jose gyventojai yra labiau linkę nuomotis ir skolintis būstui, nei būti jo savininkais. Šiuo metu Lietuvoje būsto pirkėjai, turi stiprius motyvus tą daryti: pelningumas nors ir kritęs, jis vis dar yra pakankamai didelis.
Kitas veiksnys – palūkanų norma yra neįprastai žemose ribose ir tai skatina skolintis bei daryti investicinius sprendimus. Kuo palūkanos mažesnės, tuo pajamingumas geresnis. Nežiūrint gero pajamingumo, Lietuvoje skolinimasis išlieka konservatyvus. Imant santykį nuo BVP, lietuviai įsiskolinę mažiau nei 20 proc. Labiau subrendusiose šalyse šie rodikliai yra dvigubai aukštesni. Tik trečdalis sandorių sudaromi su banko paskolomis Lietuvoje“, – sakė jis.
„Eikos“ plėtros vadovo teigimu, šiuo metu pirkėjų lūkesčiai yra geri ir jiems poveikį galėtų padaryti nebent geopolitiniai veiksniai.
„Jeigu iš užsienio ataidės griaustiniai, gali kisti pirkėjų lūkesčiai. Mes rinkoje taip pat gyvename geromis nuotaikomis, visa rinka pasistiebė: pernai pasiekėme apie 4,2 tūkst. naujų butų sandorių ribą, kuri dar 10 proc. mažesnė nei piko 2007 metais. Bet nuo dugno tai 4 kartus daugiau“, – pasakojo jis.
Anot M.Žibūdos, būstų kainos kasmet kyla apie 8 proc. , tačiau dar yra 25– 28 proc. mažesnės nuo piko metų.
„Šiuo metu didysis mūšis ir veiksmas vyksta vidutinės klasės būsto rinkoje – pernai netgi buvo peržengta psichologinė riba, kai vidutinės klasės būsto buvo parduota daugiau nei ekonominės. Tai nėra įprasta situacija, kai brangesnio produkto parduodama daugiau“, – teigė jis.
