Verslo komplekso „3 Burės“ vadovė Rūta Narutavičė 15min patvirtino, kad trečią ir paskutinę „burę“ statys statybų bendrovė „YIT Kausta“. Tiesa, daugiau informacijos ji nepateikė.
Žinomas ir architektas
„Pasirašyta sutartis su „YIT Kausta“, bet dėl statybų kol kas nėra patvirtinimo. Žinokit, anksti dar šnekėti, kai bus aiškiau, tikrai paskelbsime patys“, – 15min sakė verslo komplekso vadovė.
Įmonės puslapyje rašoma, kad dešiniajame Neries upės krante, šalia Vilniaus miesto savivaldybės pastato, 2016-2017 metais turėtų iškilti 23 aukštų biurų pastatas. Jame turėtų būti 13 tūkst. kv. m ploto A klasės biurų patalpų.
Anksčiau skelbta, kad investicijų apimtys paaiškės po to, kai bus parengtas naujojo pastato techninis projektas ir parinkti rangovai. Šie jau žinomi, tačiau detalių R.Narutavičė atskleisti nenorėjo ir tikino, kad „tikrai išplatins pranešimą“.
Trečią verslo centro pastatą projektavo architektas Leonidas Merkinas. Tarp jo darbų – Savanorių prospekte esantis „Helios city“ kompleksas ir Vilniaus CUP.
Biuro pastatų kompleksas „3 Burės“ buvo pastatytas 2008 metais, o dabar nuomojamas jo plotas sudaro 28,4 kv. tūkst. metrus (iš beveik 28,7 tūkst. kv. m). Tarp biurų centro nuomininkų – bendrovės TEO LT, „Aviva“, „Visma“, Registrų centras ir „Uber“.
Dabar verslo kompleksą sudaro dvi burės ir priestatai. Mažoji – 17 aukštų, didžioji – 24 aukštų dangoraižiai.
Pastatus valdanti Švedijos kapitalo kompanija „East Capital Explorer“ kompleksą įsigijo 2014 metais iš nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Nekilnojamojo turto gama“ už 61,6 mln. eurų.
Sostinės centras taps statybų aikštele
Tai, toli gražu, ne pirmas planuojamas projektas Vilniaus centre. Vien Konstitucijos prospekte planuojama baigti arba statyti kelis verslo centrus. Vienas jų – investicijų valdymo bendrovė „Lords LB Asset Management“ statys ties Baltuoju tiltu kompleksą „k18B“, kurį projektuoja architekto Danielio Libeskindo studija „Studio Libeskind“. Jo plotas turėtų būti apie 18,6 tūkst. kv. m. Čia turėtų įsikurti ir viešbutis.
Taip pat bendrovė žada šalia „Forum Palace“ statyti dar vieną verslo centrą. Birželio pabaigoje „Lords LB Asset Management“ patvirtino, kad įsigijo sklypą iš verslininko Laimučio Pinkevičiaus bankrutavusios bendrovės. Tiesa, kada ir kokio dydžio verslo centras bus – nežinia. Tai būtų trečias „Lords LB Asset Management“ projektas. Pernai investicijų bendrovė baigė statyti 15 tūkts. kv. m ploto pastatą Konstitucijos prospekte „k29“.
Šalia Konstitucijos prospekto, T.Narbuto gatvėje bendrovė „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ stato A klasės biurų pastatą „Narbuto 5“. Dešiniajame Neries krante iškilsiančių šešių aukštų ir 5,1 tūkst. kv. m ploto verslo namų statybos darbus numatoma užbaigti pirmąjį 2017 metų ketvirtį. Į statybas bus investuota apie 9 mln. eurų.
Šalia Lietuvos edukologijos universiteto greitai turėtų būti baigtas statyti SBA plėtojamas verslo centras „Green Hall 2“, į kurį investuota apie 17 mln. eurų ir jame bus 8,8 tūkst. kv. metrų. Taip pat kitais metai turėtų prasidėti „Green Hall 3“ statybos. Pirmajame įsikūręs Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „M.M.M. projektai“, kurią valdo turtingiausias Lietuvos gyventojas Nerijus Numavičius, birželį pradėjo 11,6 tūkst. kv. m verslo centro statybas. Jame turėtų įsikurti banko „Danske Bank“ Globalių paslaugų centras (GSL). Šešių aukštų biurų pastate bus įkurta 340 vietų požeminė ir 130 vietų antžeminė automobilių stovėjimo aikštelės. Statybos darbus Saltoniškių gatvėje bendrovė „Mitnija“ planuoja baigti 2017 metų lapkritį.
Nekilnojamojo turto vystymo ir plėtros bendrovių grupės „MG Valda“ Lvovo gatvės gale stato biurų kompleksą „Park Town“. Statomą biurų kompleksą sudarys du pastatai, kurių bendras plotas – 22 tūkst. kv. m. Planuojama, pirmojo pastato statybas baigti 2017 m. antrąjį ketvirtį, antrojo – 2018 antrąjį ketvirtį.
Rugsėjį oficialiai turėtų būti atidarytas verslo centras „Quadrum“, kurį sudaro trijų biurų pastatų ansamblis. Į 70 tūkst. kv. metrų bendro ploto biurų kompleksą Norvegijos kapitalo bendrovė „Schage“ investavo daugiau nei 75 mln. eurų. Verslo centre iš viso dirbs daugiau nei 3 tūkst. žmonių. Aukščiausiame 17 aukštų pastate įsikūrė DNB bankas. Neseniai bendrovė pranešė, kad gavo BREEAM sertifikatą už rytinio pastato projektą.
Nekilnojamojo turto plėtotoja „Hanner“ Žalgirio gatvėje baigė verslo centro „CITY“ statybas. Tikinama, kad nuomininkai čia įsikurs rugsėjo mėnesį. Verslo centro plotas siekia 3,6 tūkst. kv. m, o investicijos į projektą – apie 30 mln. eurų. Dar vienas „Hanner“ projektas – jau toliau nuo Konstitucijos prospekto – 100 tūkst. kv. metrų verslo biurų kompleksas ir viešbutis Žalgirio stadiono teritorijoje. Šiais metais turėtų būti suprojektuotas pirmasis 15 tūkst. kv. m pastatas.
Kairysis krantas neatsilieka
Kairysis Neries krantas, nors ir ne taip aktyviai, bet taip pat pildosi biurų pastatais. Pavyzdžiui, investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ patvirtino, kad buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje planuoja statyti viešbutį. Šiuo metu kuriama projekto koncepcija.
Nekilnojamojo turto bendrovė „Eika“ pasirašė sutartį su viešbučių tinklu „Hilton Worldwide“. Vilniuje, Gedimino prospekto ir Vinco Kudirkos gatvių sankirtoje, šalia Lukiškių aikštės, 2018 metais iškils pirmasis keturių žvaigždučių „Hilton Garden Inn“ viešbutis. Daugiafunkcį kompleksą sudarys apie 135-150 kambarių viešbutis ir 5 tūkst. kv. metrų verslo centras, o bendras projekto plotas bus didesnis negu 18 tūkst. kv. m. Komplekso statybos darbus planuojama pradėti jau 2017 metų pradžioje.
Naujai darbuotojų kartai – naujos sąlygos
Nors bendras planuojamų ir neseniai pastatytų biurų skaičius atrodo įspūdingai, nekilnojamojo turto analitikų manymu, jis gali gąsdinti tik iš pirmo žvilgsnio. „Newsec“ tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims Mindaugas Kulbokas mano, kad naujai statomi verslo centrai pirmiausiai orientuoti į naująją Y kartą, kuriai reikia ne tik geros algos ar patikimo darbdavio, bet ir kokybiškos darbo aplinkos.
„Žiūrint vien tik plikus skaičius ir projektus, lyg ir turėtų kelti įtampą, gal jų (verslo centrų – 15min past.) per daug. Bet iš kitos pusės, Y karta tikisi ne tik algos ar gero darbdavio, bet ir patogios, modernios ir, sakyčiau, prabangios darbo aplinkos“, – sakė jis.
M.Kulboko manymu, klaidinga manyti, kad nauji verslo centrai orientuoti tik į nauji besikuriančias ir užsienio kapitalo įmones. Dalis sparčiai augančių įmonių jau persikėlė arba planuoji keltis į modernius verslo centrus, todėl senų biurų rinka susidurs su didžiule problema.
„Didžiausia klaida sakyti, kad šių biurų reikia tik naujai įeinančioms įmonėms. Jų reikia ir vietinių įmonių poreikiams tenkinti. Be to, lyginant senus verslo centrus, statytus prieš 10-12 metų, ir dabartinius, matoma, kad skiriasi jų principas. Naujuose nėra kabinetų, atviros erdvės, o senuose tą įrengti kainuotų labai daug ar būtų neįmanoma. Todėl problema biurų rinkoje atsiras ne naujų biurų statyboje, o senų nuomoje. Pagrindinis iššūkis lauks tų, kurie šiandien turi tuos pastatus ir tie, kurie nedirba su šia problema, bus tušti“, – kalbėjo M.Kulbokas.
Paklausus, ar ilgainiui naujai statomų biurų rinka nepersipildys ir jie stovės tušti, analitikas nebuvo toks pesimistiškas. Pasak jo, šiai dienai NT rinką labiausiai reguliuoja komerciniai bankai, kurie prieš suteikdami paskolą, įvertina įvairias rizikas. Tik jei bankai pradės skolinti NT vystytojams be papildomų reikalavimų, tuomet gali bus skambinti pavojaus varpais.
„Didžiausias statybų reguliatorius šiandien yra komerciniai bankai, kurie skolindami iškelia tam tikras sąlygas ir tik tada bankai atveria piniginę. Rinka šiuo metu, mažiau ar daugiau, reguliuojasi savaime su bankų pagalba. Projektai be būsimų nuomininkų neturės iš ko startuoti. Bankai atsargiai vertina projektus, todėl jei jie finansuos projektą be nuomininkų, ateityje gali kilti problemų“, – teigė M.Kulbokas.
