Pavyzdines biurų interjero įrengimo koncepcijas biurų kompleksui „Park Town“ kuriantys architektai teigia, kad yra trys pasaulinės tendencijos, kurios lemia tai, kaip turi atrodyti šiuolaikiška darbo vieta.
„Viena jų yra lankstumas – biuras nebėra ta vieta, kur stalai stovi ilgus metus kaip prisukti ir dangos po jais lieka nenudėvėtos. Erdvės turi būti lengvai transformuojamos, pritaikomos ar keičiamos priklausomai nuo darbo pobūdžio. Antra tendencija yra susijusi su erdvėmis, apie kurias anksčiau darbo aplinkoje niekas negalvojo – tai poilsio, žaidimų kambariai ar kolektyvinės erdvės, kuriose atsiradusios mintys ir sprendimai gali sukurti didelę vertę šiuolaikiniam verslui“, – pranešime cituojamas architektas Aidas Barzda.
Trečia tendencija – nykstantys organizacinės hierarchijos ženklai ir kūrybiškas specialistų funkcijų identifikavimas. Anot architekto, nuo kabinetų biuruose vis sparčiau nyksta lentelės su pozicija ar vardu bei pavarde, senoji atsakomybių identifikavimo sistema keičiama į naujesnes formas.
„Lieka tiesiog komandos, kurios gali būti atsakingos už skirtingas sferas organizacijoje, todėl joms identifikuoti gali būti pasitelkiamos spalvos, kurias lengva perprasti tiek darbuotojams, tiek klientams. Pavyzdžiui, jeigu grupelė žmonių yra atsakinga už IT koordinavimą biure, tai jų baldai, spintelės, darbo kėdės ar erdvės dangos bus vienokios spalvos, o grupelė žmonių, kurie atsakingi už bendravimą su klientais, turės kitokią identifikavimo spalvą. Šiuolaikiniame biure tai padeda kur kas lengviau orientuotis ir surasti reikiamus specialistus“, – tvirtina „YCL Studio“ atstovas.
Paklaustas apie skirtumus tarp lietuviškų ir užsienio kapitalo įmonių poreikių, A.Barzda pastebi, kad tiek vienų, tiek kitų reikalavimai funkcionaliai biuro erdvei yra panašūs, nes jų poreikius veikia tie patys globalizacijos procesai.
„Šiuolaikiniame pasaulyje, kur nelieka bendravimo barjerų, skirtumai tarp užsienio kapitalo ir Lietuvos įmonių blanksta. Daugelis tiek jaunų, tiek ilgesnę veiklos patirtį sukaupusių įmonių turi daug kolegų, partnerių ir klientų už Lietuvos ribų. Tai iš esmės lemia savotišką idėjų maišymąsi ir taip sukuriamas šiuolaikinis globalus biuras, kuris neturi vienos šalies etiketės. Tai džiugu, nes mąstoma globaliai ir kūryba tampa laisvesnė. Vis dėlto unikalių detalių, kurias Lietuvos kūrėjai išlaiko, dar lieka, jos labiau susijusios su istoriniais išgyvenimais ir mentaliteto klausimais“, – sako architektas.
