Gaisrą gali sukelti ir telefonas
„Didžioji dalis gaisrų kyla būtent ten, kur mums, atrodo, turėtų būti saugiausia – gyvenamosios paskirties pastatuose. Juk pernai net 91 žmogus, arba 88 proc., žuvo namuose. Kai kurie žmonės sako: krosnies neturiu, židinio – irgi, mano namuose yra naujai sumontuota elektros instaliacija. Tačiau jiems derėtų priminti, kad pavojų kelia netgi elektros lizduose palikti telefonų krovikliai ar po pagalvėmis pasikišti ir kraunami telefonai. Mūsų tarnybos specialistams tokios gaisrų priežastys yra gerai žinomos“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Nuobarienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje gaisrų skaičius ir juose žuvusių asmenų skaičius mažėja, tačiau per daug džiaugtis dar anksti, nes kiekvienas gaisras – didesnė ar mažesnė asmeninio gyvenimo tragedija. 2017 metais Lietuvoje kilo 9394 gaisrai, kuriuose žuvo 103 žmonės, iš jų – 3 vaikai. Net 181 gyventojas gaisro metu patyrė įvairių traumų, vienaip ar kitaip sutrikdžiusių jų įprastą gyvenimo būdą ar palikusių pėdsakus visam gyvenimui.
Ugnis – visų negailestingiausia
„Per pastarąjį dešimtmetį žuvusiųjų gaisruose skaičius sumažėjo tris kartus. Mūsų siekis – kad per artimiausią dešimtmetį šis žuvusiųjų skaičius sumažėtų iki 30. Neabejojame, kad šiam rodikliui pasiekti padės ir nuo šių metų gegužės įsigaliosianti prievolė gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų detektorius“, – aiškina L. Nuobarienė.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus atkreipia dėmesį, kad iš visų mūsų turtą galinčių sunaikinti grėsmių ugnis yra pati negailestingiausia.
„Nei vanduo, nei vagys, nei kokie nors kitokie veiksniai nepridaro tiek nuostolių, kiek gaisras. Ir tai žinoma nuo seno: nieko nėra baisiau už ugnį. Kad ugnis gali sunaikinti visą turtą, jau neminint žmogaus gyvybės, rodo ir mūsų draudžiamųjų įvykių statistika. Nors 2017 metais gaisrai sudarė tik 4,5 proc. visų mūsų draudžiamųjų įvykių, tačiau vidutinė išmoka šių įvykių atvejais 2017 m. buvo pati didžiausia – net 4777 eurų“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovas.
„Gjensidige“ pataria, kaip elgtis namuose kilus gaisrui
1. Praneškite apie gaisrą Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Neužmirškite, kad gaisras įsiplieskia ir plinta labai greitai. Jei nuo nuorūkos užsidegė sofa, fotelis ar lovos patalynė, jau po 3 minučių kambarys prisipildo pavojingų dūmų. Jais nusinuodijęs žmogus praranda sąmonę ir užtrokšta.
2. Gelbėkite save, bet ne turtą. Jei matote, kad nepavyksta užgesinti ugnies, išmeskite iš galvos mintį apie tai, kad turite gelbėti savo turtą. Patirtis rodo, kad tai darydami rizikuojate savo sveikata ir net gyvybe. Todėl geriau kuo greičiau išeikite iš savo buto ir būtinai palikite uždarytas (ne užrakintas!) duris.
3. Užsidegusį elektros prietaisą gesinkite atjungę jį nuo elektros tinklo. Pirmiausia ištraukite kištuką iš rozetės. Užmeskite ant prietaiso audeklą. Gesinkite gesintuvu arba vandeniu.
4. Užsidegus riebalams nebandykite jų gesinti vandeniu. Jei bandysite tam tikslui panaudoti vandenį, tik dar labiau išsklaidysite ugnį ir padidinsite gaisro židinį. Todėl užsidegus riebalams kuo greičiau uždenkite indą dangčiu ir išjunkite viryklę.
5. Saugokitės dūmų. Dūmuose yra nuodingų medžiagų, kurios kelia pavojų tiek Jūsų sveikatai, tiek ir gyvybei. Jei patalpoje daug dūmų, užsidenkite nosį ir burną drėgnu audiniu. Eikite pasilenkite arba šliaužkite – apačioje dūmai nėra tokie tiršti.
6. Nesiveržkite pro liepsną. Jei nesilaikysite patarimo, galite sunkiai apdegti ar net netekti sąmonės. Jei negalite išeiti į laiptinę, išeikite į balkoną ir iš ten šaukitės pagalbos. Jeigu užsidegė drabužiai, griūkite ant žemės ir raičiokitės – taip ugnis greičiau užges. Užsidenkite veidą rankomis. Jei dega kito žmogaus drabužiai, pargriaukite jį, slopinkite ugnį tuo, kas po ranka, nuo galvos į kojų pusę. Nudegimo vietas aušinkite vandeniu ar sniegu, uždėkite šlapią rankšluostį. Iškvieskite medikus.
7. Nesinaudokite liftu. Gaisro metu liftas yra rizikos zona – jis gali užstrigti, prisipildyti nuodingų dūmų. Todėl leiskitės laiptais. Prie namo pasitikite ugniagesius ir padėkite jiems kuo greičiau sužinoti, kur yra gaisro židinys.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vedėjos L. Nuobarienės, didžioji dalis gaisrų kyla būtent nakties metu, kai žmonės miega ar būna kitame kambaryje nei patalpa, kurioje įsiplieskė ugnis.
„Dūmų detektorius būtų tarsi budintis, niekada neužmiegantis gaisrininkas. Manau, kad dūmų detektoriai taps natūralia visų mūsų gyvenimo dalimi. Lygiai, kaip pripratome prie saugos diržų, privalomo žieminių padangų ar automobilių žibintų dienos metu naudojimo, taip priprasime ir prie dūmų detektorių. Dūmų detektoriai, dar nebūdami privalomi, yra išgelbėję ne vieną gyvybę ar turtą. Vienas tokių atvejų – plačiai mūsų šalyje nuskambėjusi istorija, kai 12 metų berniukas iš degančio namo išgelbėjo dvejų metų sesutę“, – aiškina L. Nuobarienė.
Saugiausia yra savo turtą apdrausti – tai pirmoji garantija, kad po įvykusios nelaimės liksite ne tuščiomis kišenėmis. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ vykdo turto draudimo akciją: sudariusiems naują būsto draudimo sutartį – dūmų detektorius dovanų. Akcija vyksta iki gegužės 12 dienos.
