„Kaune atradau, kad paveldo vertė yra daugiau nei tik konkretūs izoliuoti monumentai. Tai visas urbanistinis ansamblis, architektūros, kraštovaizdžio ir persipinančių elementų tęstinumas, miesto dvasia, – BNS vizito Kaune metu sakė ekspertas. – Manau, kad tai labai svarbu ir turėtų tapti pagrindu rengiant Kauno paraišką Pasaulio paveldo sąrašui.“
Susitikęs su paraišką dėl Kauno modernistinės architektūros įtraukimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą rengiančiais specialistais jis pasiūlė teikti paraišką ne dėl atskirų pastatų, o dėl visos Naujamiesčio teritorijos.
Modernistinės architektūros ekspertas į Lietuvą atvyko bendru susijusių institucijų kvietimu ir susitiko su Kauno savivaldybės bei Kultūros ministerijos atstovais, diskutavo su Kauno architektų bendruomene.
J.Tabet taip pat apžiūrėjo Kauno tarpukario paveldą, kurį, pasak jo, buvo labai įdomu pamatyti ir pajusti gyvai.
„Apie Kauno tarpukario paveldą esu daug skaitęs, matęs daug nuotraukų. Tačiau buvo labai įdomu atvykti ir pamatyti jį savo akimis ir savo kojomis – manau, kad vietą gali pajausti būtent kojomis“, – savo įspūdžiais dalijosi ekspertas.
J.Tabet teigimu, Kauno modernizmas unikalus tuo, kad nėra pagrįstas priešprieša ir siekiu maištauti prieš klasikines meno formas: skirtingai nei kitur, Lietuvoje modernistinė architektūra darniai įsiliejo į miestą.
„Tai, kad modernizmas nebuvo pagrįstas priešprieša yra be galo įdomi Kauno specifika. Jeigu pažvelgtume į, pavyzdžiui, vakarų Europos modernizmą – architektūroje ir apskritai kultūroje – jis visad rėmėsi priešprieša praeičiai, pavyzdžiui, bauhauso architektūra prieš tradicinius istorinius stilius. Kauno atveju, modernizmas grįstas tęstinumu, priešpriešos čia nėra. Tarpukario architektūra yra įterpta į miesto aplinką, egzistavusią nuo XIX amžiaus, gerbia tą aplinką, kraštovaizdį ir nesunaikino to, kas buvo. Be to, ji integravo vietos stilių – tai labai įdomu, labai savita“, – kalbėjo specialistas.
Kauno tarpukario architektūroje atsiskleidžia lietuviško stiliaus elementai. Pavyzdžiui, Kauno centrinio pašto interjere yra panaudoti liaudies raštų ornamentai, tokių motyvų esama ir ant kitų tarpukario modernistinių pastatų.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad dalis pastatų, pretenduojančių į UNESCO Pasaulio paveldą, yra apleisti ir pabrėžė, kad svarbu galvoti ne tik apie tai, kaip juos restauruoti, bet ir kaip grąžinti juos į miesto gyvenimą.
„Turėtumėte rasti būdų ne tik atkurti pastatus fiziškai, bet ir rasti jiems paskirtį. Mačiau, kad dalis pastatų yra apleisti ir nenaudojami – turi būti pradėtas procesas jiems atgaivinti“, – kalbėjo J.Tabet.
Su ekspertu susitikę savivaldybės atstovai teigė, kad jo išsakytos pastabos yra labai vertingos ruošiantis teikti Kauno paraišką UNESCO Pasaulio paveldo preliminariajam sąrašui (Tentative list). Taip oficialiai būtų pradėta procedūra siekti įtraukimo į Pasaulio paveldo sąrašą.
„Mums labai svarbu šiame procese nepadaryti klaidų ir neužspęsti kažkur Kauno į spąstus. Ir didžiausias iššūkis yra suderinti paveldą ir Kauno plėtrą. Eksperto įžvalgos tikrai padeda suvokti viską, nes šiuolaikinis pastato supratimas kinta ir nėra tikslas, kad viskas būtų užkonservuota“, – BNS sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Jis pabrėžė, kad tapęs UNESCO Pasaulio paveldo miestu, Kaunas nesustabdytų plėtros: net ir tuo atveju, jeigu būtų teikiama paraiška dėl visos Naujamiesčio teritorijos, dabar galiojančios apsaugos architektūriniam paveldui tai nesugriežtintų.
„Pasiūlymą reikia dar įvertinti. Tai yra pagrindinė Kauno dilema ir reikia rasti pagrindinius atsakymus, nes yra trys galimybės teikti tą paraišką: atskirus pastatus, bet yra rizika, kad pastatų nemažai ir kiekvienas jų atskirai nėra tokios vertės, kad galėtume kalbėti apie pasaulio paveldo lygmenį. Mes galime teikti ir atskirų pastatų saleles“, – apie svarstomas galimybes kalbėjo Kauno vicemeras.
Šiuo metu Kauno paraiška yra baigiama ruošti ir planuojama per maždaug mėnesį ją pateikti.
Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašomi išskirtinę visuotinęs vertę turintys kultūros ir gamtos paveldo objektai bei vietovės.
