Savimonės puoselėjimas skatina bendruomeniškumą
Juodeikiai yra atokiausia, 50 km nuo rajono centro nutolusi gyvenvietė. Bendruomenės kūrimąsi 2006 m. paskatino niūri gyvenvietės centro padėtis: bebaigianti sunykti medinė bažnyčia, aptriušęs paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui.
Kaimo šviesuolių Jūratės Stepulaitienės ir Aleksandro Žalio iniciatyva, Eglei Ginkuvienei sutikus pirmininkauti, seniūnijai pritariant, buvo įsteigta Juodeikių bendruomenė, kuri šiandien gali didžiuotis bendro darbo vaisiais.
Nežinoma tėvo Stanislovo trobelės istorija
Pirmasis bendras darbas – suremontuoti ir į buvusią vietą grąžinti tėvo Stanislovo (kun. Mykolo Dobrovolskio) namelį, kurį 1957–1960 m., kunigaudamas Juodeikiuose, jis pats pasistatė. Namelis buvo ištemptas į kaimo šalikelę ir jame įrengtas pieno surinkimo punktas, kur ir riogsojo sunykęs.
Jaunas šventikas, į šią tarp miškų esančią parapiją atsiųstas iškart po tremties 1957 m., buvo be galo pamėgtas vietos gyventojų. Po mišių kunigas čiupdavo šakes ir eidavo į laukus padėti kaimiečiams. Per pertraukas jį nuolat lankydavo mokinukai, savo trobelėje jis arbata vaišindavo besituokiančias poras, ne vienam juodeikiečiui pats tapo krikšto tėvu. Sekmadienį per mišias klebonas sakydavo parapijiečiams: „Sėdėkite, nesistokit, jūs ir taip nuo sunkių darbų pavargę.“
Nors Juodeikiuose dirbo tik trejus metus, tačiau nuveikė daug: perdažė bažnyčios vidų ir išorę, šventorių aptvėrė medine tvora su cementiniais stulpais, pastatė du koplytstulpius, išdrožė jiems medines skulptūrėles. Vieną koplytstulpį pavadino „Tėvų rūpesčiams“, kitą „Motinų ašaroms“. Padedamas vietos meistro Domo Soros, pasistatė mažutį namelį, kuriame įsirengė lentų gultą, krosnele pasišildė patalpas. Už per didelį bendravimą su kaimiečiais kunigą ne kartą aplankė saugumiečiai, vieno vizito metu kaip bausmę jam nuskuto barzdą, o 1960 m. už nepaklusnumą iškėlė į kitą parapiją. Dabar namelyje kraštiečio Česlovo Vaupšo iniciatyva įrengta tėvo Stanislovo daiktų ekspozicija.
Idėjos, vienijančios bendroms veikloms
Suremontuotoje buvusioje mokykloje įsikūrė bendruomenės namai. Čia vyksta renginiai, kraštiečių susitikimai, dažnai sulaukiama svečių. Prie visų darbų bent po dieną kitą prisidėjo visi juodeikiečiai, pradedant vaiku ir baigiant senoliu.
Perdažytas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, sutvarkyta jo aplinka. Paminklas, statytas pačių juodeikiečių lėšomis ir iniciatyva 1936 m., vienas iš keleto visoje Lietuvoje, atlaikęs karą ir pokarį, vėl išdidžiai žvelgia į Juodeikių apylinkes.
Popiežiaus Benedikto XVI įvertinimas
Pasirūpinta ir medine 1920 m. statyta Juodeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurią paskutinį kartą 1958 m. buvo remontavęs tėvas Stanislovas. Pakeistas pastato stogas, langai, sutrešusios lauko dailylentės, stogas, naujai apskardinti bokštai, pakeista sutrešusi tvora, atnaujinti koplytstulpiai, perdažyti altoriai, pastato vidus ir išorė. Visas fasado ir interjero spalvas stengtasi parinkti autentiškas buvusioms. Už atliktus darbus Juodeikių kaimo bendruomenei suteiktas popiežiaus Benedikto XVI palaiminimas, kurį atvežė Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Iniciatyvos ateičiai
Palaikydamas juodeikiečių entuziazmą, Žagarės regioninis parkas, siekdamas dar labiau padidinti šio gamtos kampelio patrauklumą, šalia Juodeikių esančioje Mūšos tyrelio pelkėje (už kurios išsaugojimą juodeikietis mokytojas Aleksandras Žalys apdovanotas aplinkosaugininko Česlovo Kudabos premija) įrengė ilgiausią Lietuvoje pažintinį taką. Čia telkšo ir vienintelis rajone natūralus Miknaičių ežeras. Svečių taip pat nestokojama: kasdien sustoja pravažiuojantys pakeleiviai, atvyksta ekskursijos, nuolat lankosi ir savo darbais palaiko kraštiečiai. Buvę juodeikiečiai Eugenija Šimaitytė–Butkevičienė ir Julius Vaupšas surinko nuotraukas, prisiminimus ir savo lėšomis išleido knygą „Namų dvasia širdy gyva“ (Juodeikių bažnytinės parapijos žmonių prisiminimai).
Šiais metais Joniškio rajonas, siekdamas kurti gražią, patogią aplinką visiems gyventojams ir atvykstantiems svečiams, teritorijas atnaujinti patikėjo žurnalo „Structum“ organizuojamo projekto „Išmanusis miestas VI“ komandoms. Tokių unikalių, laiko nesunaikintų kampelių mažai belikę, tad visi kviečiami apsilankyti ir asmeniškai pajusti, kuo gyvena juodeikiečiai.