„Naujos statybos būstai paprastai būna 25-30 proc. brangesni nei standartinis Utenos pirkėjas yra pasirengęs sumokėti“, – teigia V.Karvelis.
Statybų sąnaudos auga, jos tokios pačios kaip ir Vilniuje. Skiriasi tik žemės kaina. Tuo tarpu Utenos gyventojų perkamoji galia didėja daug lėčiau nei sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose. Tokia situacija sukuria nepalankią aplinką būsto plėtrai.
„Kai rinkoje atsiranda naujos statybos pasiūlymų, jie sulaukia didelio susidomėjimo. Tikrai daug didesnio, nei pardavinėjant senos statybos namus, kur viena apžiūra per mėnesį yra normalu. Tačiau kai žmonės pradeda skaičiuoti, vertinti galimybes, paaiškėja, kad vos vienas kitas gali tokius įsigyti“, – „Inreal“ tinklaraštyje pasakoja NT brokeris.
Per dešimtmetį – vienas daugiabutis
Vienintelis 2019 metų statybos naujas keturių aukštų daugiabutis pasiūlė Utenos rinkai keturis butus po maždaug 100 kv. m ploto. Jų kaina su daline apdaila – apie 100 tūkst. eurų. Panašaus ploto butas senos statybos name kainuotų apie 40-50 tūkstančių eurų.
„Jeigu tai būtų ne keturi butai po 100 kv. m ploto, o aštuoni – po 50 kv. m, tikėtina, susidomėjimas būtų kur kas didesnis. 1000 eurų už kvadratą uteniškiui yra daug, ypač, kai suminė kaina gaunasi tokia, už kurią galima pasistatyti namą, o sklypų aplink Uteną 1-3 km spinduliu namų statybai yra pakankamai“, – teigia V.Karvelis.
Kas perka būstus Utenoje?
Didžiausia Utenos būsto pirkėjų grupė yra šeimos su vaikais. 600-700 eurų už kvadratinį metrą būsto daugumai jų yra „riba“, o sprendimai, paprastai, priimami įvertinus bendrą pirkinio kainą – ką už ją dar įmanoma gauti. Dažniausiai pasirenkamas individualus namas, ypač, jei kainos tarp tokio varianto ir buto būna panašios. Paklausiausi – optimalaus dydžio (100-120 kv. m) individualūs namai su daline apdaila, kainuojantys iki 70-80 tūkstančių eurų. Apdailą dažniausiai ryžtamasi daryti savo jėgomis, siekiant sutaupyti.
1 kambario butų deficitas
Kita nemaža pirkėjų grupė – pensinio amžiaus žmonės, kurie nori išsikelti iš didelių namų ar butų į mažesnius. Būtent dėl šios grupės yra susidaręs rinkos deficitas 1 kambario butams 1 arba 2 aukšte. Tokie nuperkami labai greitai, vos tik pasirodo pasiūloje, o ir jų kaina santykinai yra aukštesnė nei didesnio ploto butų – 650-700 eurų už kv. m.
Aktyviausia plėtra – vakarinėje miesto dalyje
Aktyviausia Utenos plėtra vyksta vakarinėje miesto dalyje, už Aukštakalnio rajono. Kadaise ten buvo Gaspariškių ir Atkočiškių kaimai. Dabar tos teritorijos – Utenos miesto dalis, ir ten statoma daug individualių namų. Vakarinė miesto dalis pasižymi ir didžiausiomis būsto kainomis. Ne tik todėl, kad ši teritorija gana „jauna“, namai naujesnės statybos, bet ir dėl patogaus susisiekimo su miesto centru bei geros infrastruktūros: mokyklos, darželiai, parduotuvės. Tam tikra prasme tai – Utenos „miegamasis rajonas“, šalia kurio – miesto parkas, žaliosios erdvės. Pagal miesto planą šioje vietoje galima ir daugiaaukštė statyba, tačiau ar tokia atsiras, priklausys nuo miesto gyventojų perkamosios galios – kada jie bus pajėgūs pirkti naujos statybos butus.
Individualių namų kvartalai be „vizijos“
Utenos, kaip ir daugelio kitų panašaus dydžio Lietuvos miestų problema – planavimas. „Nėra individualių namų kvartalų vizijos, kad būtų aiškus gatvių tinklas, apšvietimas, bendruomenės erdvės, vaikų žaidimo aikštelės – viskas vyksta gana chaotiškai“, – sako V. Karvelis. Dažniausiai žmonės stato patys sau. Bokšto gatvėje viena įmonė yra pastačiusi 4 ar 5 individualius namus – tai, vienas didžiausių būsto projektų, įgyvendintų Utenoje per paskutinius keletą metų.
