Pastatą pardavinėjęs antstolis nekilnojamajam turtui buvo nustatęs 3,2 mln. eurų pradinę kainą, o birželio 22 dieną pasibaigusiose varžytynėse už jį pasiūlyta 700 tūkst. eurų daugiau.
Pinigai, gauti už parduotą pastatą, atiteks Estijos banko „Krediidibank“ Latvijos padaliniui, kuris „Homburg Zolitude“ buvo suteikęs paskolą, o turtą įsigis jį valdantis Estijos bankas. Pastarasis sklypą su daugiabučiu planuoja parduoti.
„Kai bankas taps turto savininku, mes greičiausiai jį parduosime pasitaikius pirmai galimybei, nes bankas neturi intereso valdyti nekilnojamąjį turtą Latvijoje“, – teigė „Krediidibank“ rinkodaros vadovė Tiina Tali.
Nors Rygos miesto taryba skelbė, kad teritorijoje nebevyks komercinė veikla, teisėsauga nustatė pastato pardavimo kainą su sąlyga, kad bus pasiektas susitarimas dėl jo atnaujinimo. Vadinasi, ieškoma pastato pirkėjo, kuris baigtų daugiabučio statybas.
Sugriuvusio pastato Rygoje, kuriame veikė „Maximos“ parduotuvė, buvusi plėtotoja – nekilnojamojo turto bendrovė „Homburg Zolitude“. 2015 metais Rygos savivaldybė pasirašė sutartį su bendrove „Tineo“ dėl jos valdomo 70 proc. sklypo, kuriame stovėjo sugriuvęs pastatas, perėmimo dovanojimo būdu. Likę 30 proc. sklypo priklauso „Homburg Zolitude“.
2013 metų lapkričio 21-osios vakarą įgriuvus Rygos vakariniame Zuolitūdės rajone veikusios parduotuvės „Maxima“ stogui, žuvo 54 žmonės.
Po tyrimo teisme dėl pastato griūties kaltinimai buvo pareikšti devyniems asmenims: parduotuvės pastato statybų inžinieriui Ivarui Sergetsui, statybų ekspertui Andriui Gulbiui, statybų priežiūros departamento atstovui Martiniui Draudiniui, pastato architektui Andriui Kalinkai ir bendrovės „Re&Re“ statybų vadovui Stanislavui Kumpiniui, buvusiems Rygos statybų inspekcijos vadovo pavaduotojams Janiui Baluodžiui ir Ajai Melnikovai, statybų priežiūros departamento ekspertei Marikai Treijai ir bendrovės „Maxima Latvija“ buvusiai darbo saugos pareigūnei Inai Šuvajevai.
