Galimybių studija parodė, kad Vilniuje už komunalines paslaugas mokama mažiausiai, palyginti su kitais šalies didžiaisiais miestais ir Baltijos šalių sostinėmis. Esą vilniečiai vidutiniškai kas mėnesį už šias paslaugas sumoka 44 Lt, Rygos gyventojai – 100 Lt, Talino – 53 Lt, o Kauno – 48 Lt.
Galimybių studiją parengusios bendrovės „Civitta“ konsultantė Justė Pačkauskaitė teigė, kad darbo tikslas buvo gilintis į administratoriaus centralizuotai teikiamas paslaugas. Tas, kurios įrašytos į sąskaitas, teikiamas gyventojams – pastato administravimas, šiukšlių tvarkymas, teritorijos valyvas, elektros energija bendroms reikmėms, liftas ir kt. Taip pat į sąskaitą patenka sumos, susijusios su didesniais remontais. Vieni moka už einamuosius ar jau atliktus darbus, kiti – kaupia būsimiems remontams.
Vilniečiai vidutiniškai kas mėnesį už komunalines paslaugas sumoka 44 Lt, Rygos gyventojai – 100 Lt, Talino – 53 Lt, o Kauno – 48 Lt.
Buvo tiriami tie namai, kuriems administratorių skiria savivaldybė, tokių namų Vilniuje yra apie penki tūkstančiai.
Studija parodė, kad pastatų administratoriai gali dirbti efektyviau, optimizuoti veiklos kaštus, o kiekvienas standartinis maždaug 50 kv.m butas gali kas mėnesį sutaupyti iki 12 Lt arba nuo 60 iki 140 Lt per metus. Tačiau tai nereiškia, kad gyventojai mokėtų mažiau – šios lėšos galėtų būti kaupiamos namo remonto darbams. Šiuo metu Vilniuje lėšas kaupiančių namų nėra daug – vos 10-15 proc.
Anot J.Pačkauskaitės, kadangi gyventojai jau dabar moka šiuos pinigus, sutaupytas lėšas galima būtų nukreipti geresniam, didesniam namų remontui.
Konsultantai siūlo bent kelis būdus, kaip galima būtų taupyti. Visų pirma uždaryti šiukšlių šalintuvus. Esą ši paslauga nėra būtina, o šalintuvus tenka prižiūrėti, taip pat dezinfektuoti, naikinti kenkėjus, kas nėra itin saugu namo viduje.
Taip pat galima būtų sumažinti nuolatinių namo stebėjimų dažnumą pagal kiekvieno namo poreikį. Mokėjimus už bendrų patalpų elektros energijos suvartojimą rinkti tik du ar keturis kartus per metus. Galima būtų atsisakyti ir metrologinės karšto vandens skaitiklių apžiūros.
„Dėl to, kad vilniečiai moka ne itin daug, priežasčių gali būti kelios – galbūt gera situacija rinkoje, bet gal ir taupoma ne ten, kur reikėtų. Jeigu namas bus prižiūrimas neefektyviai, jis greičiau ir susidėvės. Kartais maksimalus taupymas namo priežiūrai gali būti kenksmingas, žmones neretai nelinkę atlikti smulkius remonto darbus, o jie po kurio laiko virsta dideliais darbais. Todėl, mūsų manymu, sutaupymus reikėtų orientuoti į namo priežiūrą ir remontus“, – sakė J.Pačkauskaitė.
 |
| Justė Pačkauskaitė ir Artūras Zuokas |
Taip pat siūloma įtvirtinti principą, kad gyventojai mokėtų konkrečiai už savo namo išlaikymą. Esą mažesnių namų aptarnavimas kainuoja brangiau, tačiau kiti gyventojai šių kaštų neturėtų pajusti. Todėl didesnių namų gyventojams namo priežiūros tarifas turėtų būti mažesnis, o mažesnių – didesnis. Gyventojai turėtų matyti, kiek kainuoja konkrečiai jų namo priežiūra.
Buvo palygintas ir savivaldybių vaidmuo reguliuojant santykius tarp gyventojų ir administratorių. Vilniuje šis vaidmuo didelis, didesnis jis tik Rygoje, kadangi ten visus daugiabučius prižiūri savivaldybės įmonė. Tačiau Taline, Budapešte, Frankfurte savivaldybių reguliavimas kur kas mažesnis. Ten gyventojai ir administratoriai sudaro sutartis ir patys už tai atsako. Jeigu paslaugos netenkina, administratorių keičia patys gyventojai.
Kalbėdami su gyventojais tikrai išgirsite nuomonių, kad kažkas turi ateiti, padaryti ir pan. Pasaulyje taip nėra, žmonės supranta, kad yra savo namo šeimininkai, patys priimti sprendimus ir kontroliuoti administratorius, – kalbėjo J.Antanaitis.
Pavyzdžiu Vilniui galėtų būti Talinas, kur nuo šių metų pradžios miesto savivaldos sprendimu visuose namuose be bendrijų jos buvo įkurtos. Taip nutarta padaryti, nes neturint bendrijos būdavo itin sudėtinga priimti sprendimus. Todėl ir Vilniaus savivaldybė galbūt galėtų rasti būdų paskatinti bendrijų kūrimąsi.
Administratorių paslaugas atpigintų ir atsakomybės persvarstymas. Tarkim, Frankfurte, jeigu nukrenta balkonas ant gatvės, atsakingas būna namo gyventojai, o Vilniuje atsakomybė atitenka administratoriui. Jeigu atsakingas bus namas, administravimo paslaugos pigs.
Vilniaus meras Artūras Zuokas pritarė, kad būtina siekti, jog gyventojai aktyviau dalyvautų valdant jų namą. O matomos galimybės sutaupyti leidžia siekti, kad nedidinant gyventojams finansinės naštos nemažą dalį pinigų skirti namo eksploatacijai.
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio teigimu, dauguma dalykų priklauso nuo gyventojų aktyvumo, tačiau reikia keisti ir teisės aktus, kurių nemaža dalis yra pasenę ir patvirtinti dar sovietmečiu.
„Kalbėdami su gyventojais tikrai išgirsite nuomonių, kad kažkas turi ateiti, padaryti ir pan. Pasaulyje taip nėra, žmonės supranta, kad yra savo namo šeimininkai, patys priimti sprendimus ir kontroliuoti administratorius“, – kalbėjo J.Antanaitis.
Anot J.Antanaičio, žmonės supranta namų modernizavimo būtinybę, todėl pastaruoju metu suaktyvėjo gyventojai norintys steigti bendrijas – pernai ir šiemet per mėnesį įsisteigia iki 15 naujų bendrijų. Anksčiau per metus šis skaičius siekdavo 117 ir tiek pat būdavo per tuos pačius metus panaikinama. Tačiau kol kas daugiabučių bendrijų Vilniuje yra labai nedaug – tik apie 10 proc. daugiabučių prižiūri gyventojų įsteigtos bendrijos.
