Konkurencijos taryba tyrimą pradėjo gavusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pranešimą dėl galimai klaidinančios reklamos apie parduodamus butus Vilniuje, Sausio 13-osios g. 2, vystomame nekilnojamojo turto projekte „Karolinos parkas“.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad bendrovei „Karolinos turas“ išduotame Vilniaus miesto savivaldybės leidime rekonstruoti statinį buvo numatyta būsima viešbučių paskirtis, tačiau šis projektas buvo plačiai reklamuojamas kaip gyvenamasis.
Patalpų pardavimo reklaminę kampaniją ir pirkėjų paiešką vykdė nekilnojamojo turto agentūra „NT partneriai“, su kuria projekto vystytoja „Karolinos turas“ buvo sudariusi tarpininkavimo sutartį.
Nuo 2014 m. spalio iki 2017 m. balandžio internete ir specialiuose leidiniuose reklamuotas „statomas 7 aukštų pastatas su liftais ir požeminėmis parkavimo aikštelėmis. I-jame aukšte numatytos komercinės patalpos, o II–VII aukštuose – 1–3 kamb. funkcionalaus išplanavimo 32,29–61,93 kv. m. ploto butai su erdviomis lodžijomis.“
Dalyje reklamų, nors ir nebuvo naudojamas žodis „butai“, pateikta gyvenamojo namo vizualizacija, taip pat įrašai apie jaukių namų interjerą ir aplinką: „Pirmiesiems naujakuriams – ypatingos sąlygos! Gamta. Įsikurkite Karoliniškių geomorfologinio draustinio pašonėje ir mėgaukitės nuostabiais gamtos peizažais <...>. Namo gyventojai ne tik galės gėrėtis puikia panorama, bet ir prisidės prie gamtos išteklių saugojimo.“
Gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties patalpų naudojimo teisinio reglamentavimo skirtumai gali būti labai svarbūs pirkėjams. Pavyzdžiui, gyventojai gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą tik tuomet, jeigu patalpa ar pastatas, kur deklaruojama gyvenamoji vieta, yra gyvenamosios paskirties, taip pat savininkams yra nustatyta pareiga mokėti atitinkamą nekilnojamojo turto mokestį už negyvenamosios paskirties patalpas.
Dėl šių priežasčių reklamoje turi būti aiškiai nurodoma, kokias patalpas pirkėjams siūloma įsigyti.
Konkurencijos tarybos narys Elonas Šatas atkreipė dėmesį, kad 8 688 Eur bauda skirta ne tik bendrovei „Karolinos turas“, kuri yra atsakinga už klaidinančios reklamos skleidimą kaip jos davėja, bet ir agentūrai „NT partneriai“, kaip reklamos paslaugų teikėjai, organizavusiai reklaminę kampaniją. Tyrimo metu nustatyta, jog „NT partneriai“ žinojo ar bent jau turėjo žinoti apie tai, kad reklamuojamos patalpos yra negyvenamosios paskirties.
„Gana dažnai reklaminę kampaniją organizuoja ne projekto vystytojas, o nekilnojamojo turto pardavimo specialistai, agentūros, kurios paprastai žino, kokios paskirties patalpos parduodamos, todėl turi galimybę įvertinti, ar tokia reklama bent jau teisinga. Tokie asmenys turėtų žinoti, jog, remiantis Reklamos įstatymu, reklamos tarpininkas ar skleidėjas yra atsakingas už reklamą, jei jis žinojo ar turėjo žinoti, kad naudojama reklama neatitinka įstatymo reikalavimų“, – pabrėžė E. Šatas.
Konkurencijos tarybos nutarimą per 30 darbo dienų galima skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
