Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Už uždarų durų: kaip Lietuvoje parduodamas prabangus nekilnojamasis turtas

Už uždarų durų – būtent taip parduodamas išskirtinis, kartais ne vieną milijoną kainuojantis nekilnojamasis turtas. Taip yra, nes pasiturintys žmonės nori konfidencialumo. Apie tai, kaip parduodamas toks turtas ir į ką atkreipti dėmesį jį renkantis, 15min sutiko papasakoti prabangų NT Lietuvoje parduodančios agentūros „Baltic Sotheby's International“ bendraturtis Paulius Gebrauskas.
Lietuvoje parduodamas prabangus nekilnojamasis turtas
Lietuvoje parduodamas prabangus nekilnojamasis turtas / „Baltic Sotheby's International“ nuotr.

Prabangaus nekilnojamojo turto skelbimų įprastuose nekilnojamojo turto skelbimų portaluose nedaug. Pasak P.Gebrausko, toks turtas nereklamuojamas greta sodo namelių, mat tai atrodo neprofesionaliai. Pavyzdžiui, „Sotheby's“ biuras Italijoje neturi iškabos, nes klientai vertina konfidencialumą ir nenori būti matomi, kai rengiasi įsigyti brangaus turto.

„Tiek tokių objektų pardavėjai, tiek pirkėjai nepageidauja didelio viešumo. Tokie žmonės gyvenime jau yra daug pasiekę, todėl papildomas viešumas dėl nekilnojamojo turto jiems nereikalingas. Prabangų turtą reikia pateikti rafinuotai, subtiliai, o ne dedant paprastą skelbimą populiariame portale. Panašios tendencijos yra ir Lietuvoje, todėl kai kurių objektų kainos net neskelbiamos, nors jie kainuoja ne vieną ir ne du milijonus eurų“, – teigė jis.

Paklausus, kiek kainuoja brangiausias šiuo metu parduodamas turtas, P.Gebrauskas sakė, kad apie 3 mln. eurų. Pačiam tokio brangaus turto nėra tekę parduoti, tačiau sumos ne mažiau įspūdingos.

„Mes kai kurių parduodamų objektų kainų neskelbiame ir reklamuojame kainą pagal užklausą, nes yra tokio turto, kuris kainuoja daugiau nei tris milijonus. Brangiausias paties parduotas nekilnojamasis turtas – iki 2 mln. eurų namas Vilniaus Valakampių rajone ir apartamentai Senamiestyje“, – pasakojo P.Gebrauskas.

Lietuvoje perka vietiniai

Anot jo, prabangų nekilnojamąjį turtą Lietuvoje perka šeimos arba vyresni, maždaug 40–50 metų žmonės, dažniausiai jau užauginę vaikus. Tai paprastai nebūna jų pirmasis būstas.

„Kokybišką butą Vilniuje – tokiu vadiname turtą nuo 180 tūkst. eurų – gali įsigyti nemažai pirkėjų, o prabangus namas gerame rajone tikrai ne visiems prieinamas. Daugiausia dirbame su vietiniais pirkėjais. Galima sakyti apie 85 proc. jų yra iš Lietuvos. Taip pat į Vilniuje esantį išskirtinį NT vis dažniau dairosi ir užsieniečiai, daugiausia skandinavai, rusai ir baltarusiai, tačiau jie būstą paprastai nuomojasi“, – sakė P.Gebrauskas.

P.Gebrausko teigimu, pirkdami tokį būstą aukštesnes pajamas gaunantys žmonės negalvoja apie pinigus – jiems patinka arba ne.

„Prabangaus būsto pirkimas – emocinis dalykas. Būna, kad pamatę interjerą būstui išleidžia 50 proc. daugiau, nei buvo numatę prieš tai“, – tikino jis.

Svarbi vieta

Jo teigimu, kad nekilnojamasis turtas galėtų būti vadinamas prabangiu, neužtenka vien didelės jo kainos. Šioje sąvokoje telpa daug kriterijų, kurie nuo trijų aukštų vilos užmiestyje kainos gali „nubraukti“ nemenką dalį, tačiau ją pridėti jaukiam kelių kambarių butui Vilniaus Senamiestyje.

„Jeigu butas ar namas įrengtas naudojant pačias kokybiškiausias medžiagas, jame įdiegtos moderniausios technologijos, tačiau jis yra triukšmingoje aplinkoje, kiemas – nesutvarkytas, o netoliese yra judri gatvė, tai ir jūsų gyvenimo kokybė tokiame būste bus prastesnė. Taip pat net ir idealiai įrengtas būstas nekompensuos nemalonaus jausmo, kai kasryt, atitraukus užuolaidą ar atidarius langą, išvysite, pavyzdžiui, šviesą užstojančią mūro sieną ar vos kelių metrų atstumu esančius kaimynų iš gretimo namo langus“, – tikino P.Gebrauskas.

Pasak jo, turto kokybei didelę įtaką ir daro tai, kokie pastatai stovi ir kokie žmonės gyvena kaimynystėje.

„Daugelis nežino, kad vertinant nekilnojamojo turto kokybę atsižvelgiama ne tik į šalia esančius pastatus ar namo teritoriją, bet ir į kaimynus, jų socialinę padėtį. Todėl, prieš įsigyjant bet kokį namą ar būstą, būtinai pasidomėkite ir jais. Į būsto vietą atkreipkite dėmesį ir tuomet, jei nekilnojamąjį turtą įsigyjate ne norėdami jame gyventi patys, o kaip investiciją. Jeigu planuojate, pavyzdžiui, nusipirktą butą ar namą nuomoti, atminkite, kad į nepatrauklioje vietoje esantį būstą nuomininkus privilioti taip pat bus sunkiau“, – patarė P.Gebrauskas.

Renkantis gyvenamąją vietą jis siūlo įvertinti ir infrastruktūrą – šalia turi būti lengvai pravažiuojami keliai, nutiesti elektros, vandentiekio tinklai. Ieškant būsto nuolatiniam gyvenimui, labai svarbu, kad šalia jo būtų įsikūrę tokie svarbūs kasdieniam gyvenimui objektai kaip parduotuvės, ugdymo, gydymo įstaigos ir pan.

„Papildomos investicijos į šias sritis kartais gali piniginę patuštinti suma, prilygstančia ir viso būsto kainai, jau neminint papildomų rūpesčių ir laiko, kurių pareikalaus tam reikiamų dokumentų derinimas, darbų organizavimas ir pan. Itin svarbus kokybiško būsto kriterijus – patogi ir didelė stovėjimo aikštelė, kur visada bus garantuota vieta jūsų automobiliui“, – sakė P.Gebrauskas.

Išskirtinis ir yra išskirtinis

Taip pat tokiam būstui toną padiktuoja ir žodis „išskirtinis“, kuris dažnai nebūna tuščias. Be geros vietos, būsto vertei įtakos turi ir, pavyzdžiui, Kultūros paveldo vertybės statusas arba garsaus architekto autorystė.

„Pavyzdžiui, Vilniuje esantys Sapiegų rūmų ansamblio arba Jogailos gatvės pastatai – tai amžiną vertę turintys statiniai. Tai, ką galima laikyti būsto išskirtinumu, priklauso ir nuo to, kurioje šalyje yra konkretus nekilnojamasis turtas.

Kaip antikvarinis automobilis ar išlaikytas vynas, taip ir būstas, tinkamai prižiūrimas ir laikomas, bėgant metams, gali įgyti dar didesnę vertę.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje išskirtiniu būstu gali būti vadinamas tinkamai restauruotas namas kokiame nors vynuogyne, Šveicarijoje – vasarnamis Alpių kalnuose, o Lietuvoje išskirtinio statusą gali pelnyti autentiškus interjero elementus išsaugojęs butas Senamiestyje ar netoli miesto centro, pušų apsuptyje esantis profesionalios architektūros gyvenamasis namas“, – teigia P.Gebrauskas.

Tarp būsto pirkėjų paplitęs mitas, kad jei butas naujas – jis iškart tampa vertingu, tačiau, P.Gebrausko nuomone, būsto naujumas ne visada yra jo kokybės garantas. Daug svarbiau – jo būklė, ar jis tinkamas gyventi iškart, ar reikalauja papildomų investicijų. Jei interjere panaudotos medžiagos yra kokybiškos – vertė gali pakilti kone dvigubai. Ją kelia, pavyzdžiui, išlikusios sienų freskos – tapytos ranka ar itin profesionaliai restauruotos, taip pat meninę vertę turintys, originalūs, pagaminti iš natūralių medžiagų daiktai, baldai, paveikslai ir pan.

„Kaip antikvarinis automobilis ar išlaikytas vynas, taip ir būstas, tinkamai prižiūrimas ir laikomas, bėgant metams, gali įgyti dar didesnę vertę. Senas pagal amžių, tačiau savo istoriją turintis kokybiškas būstas išskirtinai pranašesnis už ką tik užbaigtą, dar dažais kvepiantį, tačiau beveidės architektūros daugiabutyje bei prastame rajone esantį butą“, – teigė P.Gebrauskas.

Kaina ir kokybė

Perkant būstą jis pataria atkreipti dėmesį į kokybės ir kainos santykį: jei butas Vilniaus Senamiestyje kainuoja milijoną, dar nereiškia, kad jis prabangus ar kokybiškas.

„Tiesa ta, kad kokybiškas būstas niekada nepasižymės mažiausia rinkoje kaina. Todėl, prieš įsigyjant būstą, patariu būtinai atsižvelgti į naujausius nekilnojamojo turto sandorius, pažiūrėti panašių objektų pasiūlą ir kainas. Būsto kaina yra priimtina tuomet, kai ji skiriasi apie 10 proc. nuo rinkoje vykstančių sandorių“, – pasakojo P.Gebrauskas.

Taip pat klaidinga sieti būsto kokybę sieti su jo plotu, nes, pavyzdžiui, ir nedidelis 50 kv. m ploto butas, kuris nekainuoja milijonų, gali būti laikomas kokybišku. Svarbu, kad būstas atitiktų visus kriterijus.

Net jei neįperkate tokio turto, P.Gebrauskas pataria atsižvelgti į išvardintus kriterijus. Be to, jau nusipirkę, apgalvokite gerai, kokio būsto norite ir neinvestuokite per daug – gali būti, kad išleisti pinigai neatsipirks.

„Žmonės nusiperka sklypus, stato savo svajonių namus galbūt ne pačiame prabangiausiame rajone, o į apdailą sudeda kaip į prabangiausią namą. Atėjus laikui pardavinėti tokį turtą, tikrai neatgausite pinigų vien dėl būsto vietos. Visada reikia pasverti, kokio lygio būstas ir kaip jį reikia įrengti“, – pataria jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs