Nekilnojamojo turto bendrovė „Koralinis rifas“, kurios pagrindinis akcininkas yra A.Avulio kontroliuojama „Hanner“, sostinės Karoliniškių rajone suplanavo naują daugiabutį. Projekte rašoma, kad čia iškils viešbutis, o per du etapus atsiras 160 butų. Investicijos sieks 10 mln. eurų.
„Leidimą statybai tikimės gauti 2021 metų I ketvirtyje. Tikimės, kad antrą etapą irgi sugebėsime pradėti kitų metų II arba trečią ketvirtį“, – 15min komentavo A.Avulis.
Butai, viešbučių apartamentai ir komercinės patalpos
Statybos vyks komercinės paskirties sklype. Projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos bendrovės užsakymu parengė įmonė „EventusPro“, rašoma, jog pagal detalųjį planą, 51 proc. pastatų bendrojo ploto, t. y. 5190 kv. m, sudarys komercinės paskirties patalpos ir 49 proc. arba 4490 kv. m – gyvenamosios paskirties patalpos.
Juose planuojama įrengti 32 gyvenamosios paskirties butus, 28 viešbučių paskirties būstus bei pirmame aukšte – 8 komercines patalpas. Požeminėje aikštelėje turėtų būti įrengtos 126 vietos automobiliams.
„Projektuojamo sklypo teritorijoje stovi 2493.64 kv. m gydymo paskirties pastatas, kuris yra rekonstruojamas remiantis detaliojo plano sprendiniais“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Gyventojai jaučiasi apgaudinėjami
Viešbučių paskirties statinys netoli Televizijos bokšto nesužavėjo 15min skaitytojų.
„Naujas viešbutis Karoliniškėse? Sausio 13-osios g. naujasis turizmo traukos centras? Ar tikrai? Vilniaus miestas toliau gerina sąlygas turizmui? O gal tai dar vienas pavyzdys, kaip niekingai yra pažeidinėjami teritorijų planavimo įstatymai ir statybos reglamentai?“, – klausė 15min skaitytojas.
Jis prisiminė kitą žymų Karoliniškių „viešbutį“ – projektą „Karolinos parkas“. 15min primena, kad prieš keletą metų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) kreipėsi į teismą dėl sostinėje, Karoliniškėse, iškilusio daugiabučio. Nors jame jau gyvena žmonės, formaliai tai nėra daugiabutis, o tik greta esančio viešbučio patalpos.
„Ilgi metai teismuose, mokami nekilnojamo turto mokesčiai. Vien dėl šio pastato (Karolinos viešbučio, sausio 13-osios g. 2) Vilniaus miesto savivaldybė yra atleidusi nuo nekilnojamojo turto mokesčio daugybę Vilniaus miesto gyventojų. Jeigu tai bus visgi viešbutis – ar yra vertinama, kokia žala bus padaryta, kai užsienio svečiams bus išnuomojami kambariai su vaizdu į senos statybos daugiabučius namus? Ką pagalvos iš Vakarų atvykę civilizuoti žmonės, kad gyvename 50 metų nerenovuotuose butuose?“, – klausė skaitytojas.
A.Avulis: darome tai, kas leidžiama
Tuo metu A.Avulis aiškino, kad jei tik galėtų, iškart statytų gyvenamosios paskirties pastatą.
„Turime toje vietoje galiojantį detalųjį planą ir negalime nieko daryti kitaip, nei jame numatyta. Pirmame etape darysime tai, ką leidžia dabartinis detalus planas, o kai gausime statybos leidimą, bus pradėtas darbas ir dėl antrojo etapo. Jo metu sieksime, kad būtų pakeistas detalusis planas ir paskirtis“, – 15min aiškino verslininkas.
Kodėl iškart nebuvo galima pakeisti žemės paskirties ir plėtoti gyvenamosios paskirties projekto? A.Avulis atkreipė dėmesį, kad sklypas, kuriame iškils daugiabučiai – nuomojamas iš valstybės.
„NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba), kaip visada, stengiasi ką nors atimti arba neleisti, tiesiog mums reikia daryti tai, kas leidžiama. Jeigu nebūtų kvailų apribojimų, be abejo, iš karto daryčiau gyvenamus namus. Ir logiška, ten yra gyvenamasis rajonas, nereikia tokių dalykų daryti“, – įsitikinęs jis.
Problema, anot A.Avulio, užkoduota keliuose dokumentuose – Valstybinės nuomos žemės įstatyme, kurį jau keletą metų bandoma taisyti ir niekaip nepatvirtinama sostinės Bendrajame plane.
„Šiai dienai reikia matyti šiek tiek platesnį kontekstą. Niekas niekaip negali paaiškinti, kodėl negalima ten statyti gyvenamųjų namų? Daugybę kartų to klausiau ir nėra atsakymo. Atsako, todėl, kad taip parašyta. O kodėl parašyta? Turime daryti tai, ko visuomenei reikia, o ne tai, ką kažkada kažkoks biurokratas užrašė. Šiandien paskirčių negalime keisti dėl to, kad nėra Bendrojo plano, pagal senąjį kažkas nupaišė taip“, – sakė jis.
Taip pat A.Avulis tikino, jog paties detaliojo plano korekcija ne tokia paprasta procedūra. Jis pasakojo, jog vien tik atsakymas ir leidimas įmonei pradėti detaliojo plano pakeitimo procedūrą nuo užklausos užtruko 3,5 mėnesio.
„Įsivaizduokite, kiek reikia laiko tą detalųjį planą dar padaryti. Viskas sukasi labai lėtai, esame paskendę biurokratizme ir dėl to taip ir vyksta“, – 15min aiškino verslininkas.
M.Pakalnis: privalo atitikti daugiabučiui keliamus reikalavimus
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis taip pat tikino, jog tokie objektai atsiranda dėl prieš keletą metų pasikeitusios Nacionalinės žemės tarnybos praktikos, kai neleidžiama keisti sklypo paskirties.
„Jeigu žemės paskirtis komercinė, o tu nori statyti gyvenamą namą, realiai nėra kito kelio, kaip tik nusigriauti pastatą ir grąžinti žemę valstybei“, – komentavo jis.
Tiesa, panašių objektų būdavo ir anksčiau, tačiau, pasak M.Pakalnio, dėl visai kitų priežasčių. Pirmiausia plėtotojai norėdavo pasinaudoti gerokai didesniais, nei būtų leista gyvenamajai statybai, rodikliais, antra – bandoma apeiti NŽT.
„Tuomet tuos objektus vertiname diferencijuotai. Jeigu toje vietoje galėtų būti gyvenamas objektas, laikomasi gyvenamajam namui taikomų rodiklių – parkavimo, želdynų, vaikų žaidimų aikštelių normų. Jeigu nespekuliuojama užstatymo tankiu ir intensyvumo rodikliais – t.y. nori pameluoti paskirtį dėl to, kad norima pastatyti daugiau kvadratinių metrų. Jeigu to nėra, tuomet leidžiame statyti tokius pastatus“, – aiškino M.Pakalnis.
Be to, net jei objektas statomas spekuliaciniais tikslais, vis tiek reikalaujama laikytis gyvenamajam namui keliamų reikalavimų.
„Kol kas ši taisyklė gana gerai veikia“, – tikino pašnekovas.
M.Pakalnio nuomone, jei savivaldybė netaikytų tokios taisyklės, plėtotojai numotų ranka ir nekeistų teritorijų detaliųjų planų, nevystytų juose projektų. O tai privestų prie miesto stagnacijos.
„Jeigu Naujamiestyje vietoj sandėlio norėsi daryti gyvenamą namą, tiesiog to negalėsi daryti, nes iš tavęs atims žemę. Tokiu būdu užkirstume kelią miesto konversijai ir tai yra neteisingas dalykas. Todėl laikomės tokios politikos.
Ir pasakyti, kad tai yra neteisėta – taip negalima. Gali būti tokios patalpų paskirtys, bet žmonės turi žinoti, ką jie įsigyja, ir turi vertinti riziką, kad jiems gali tekti mokėti didesnius mokesčius“, – įspėjo jis.
Be to, M.Pakalnio teigimu, šio projekto autoriams savivaldybė pati išsakė pastabų, tačiau jos labiau susijusios su architektūra bei aplinka. Anot jo, šį projektą ketinama vertinti bendrame Karoliniškių kontekste, o ne kaip vieną atskirą namą.
„Jie turi įvertinti, kaip pastatas veikia kiemų struktūrą, turi suformuoti uždarus, atskirų bendruomenių naudojamus kiemus. Taip pat turi didinti gatvės patrauklumą, nesugadinti, o pagerinti architektūrinį įvaizdį. Turi pagalvoti, kaip padaryti, kad į tą teritoriją ateitų daugiau paslaugų. Šias pastabas esame susakę projekto rengėjams ir matysime, kaip jie sureagavo“, – 15min komentavo jis.
