Bendrovė „Baltic Vaccine“ 12 arų sklype, kurio vienoje dalyje yra daugeliui gerai žinomas alaus baras „Šnekutis“, planuoja statyti 2,3 tūkst. kv. metrų ploto pastatą.
Leidimo statybai dar negavo
Sklype Polocko gatvėje leidžiama statyti dviejų aukštų namą su cokoliniu aukštu ir mansarda. Pirmame aukšte turėtų įsikurti klinika, likusiuose – 11 butų.
Iš viso į projektą planuojama investuoti apie 1,5 mln. eurų.
„Kaip ir kiti centro ar senamiesčio projektai, jis yra perspektyvus. Rajonas gražus, malonus, jaukus ir investuojame į jį“, – paprastai paaiškino „Baltic Vaccine““ atstovas Arūnas Savukynas.
Daugumai butų numatytos atviros terasos, kiemai, balkonai ar lodžijos, o daliai gyventojų atsivers Vilnelės panorama. Projekto vadovas – užupiečiams gerai žinomas architektas Alvidas Songaila. Paklausus, kodėl pasirinktas šis architektas, žinant jo ryšį su Užupio bendruomene, A.Savukynas teigia, kad įmonei patinka jo darbai.
„Žinau, kad kai kuriems užupiečiams A.Songaila nepatinka, bet kai kuriems ir patinka. Tai dabar sunku suprasti, kur pusė yra geriau. Dėl to, kad yra nusipelnęs žmogus, daug pasiekęs, daug suprojektavęs, mums patinka jo stilius, mums patinka, ką jis daro, todėl ir pasirinkome“, – pasakoja jis.
Tiesa, kada projektas bus įgyvendintas, dar nežinia, nes kol kas nėra gautas statybos leidimas.
„(Statybos prasidės – 15min past.) kada bus gautas statybos leidimas. Kol nėra praėjusi viešojo informavimo procedūra, tol negalima pateikti prašymo. Jeigu gausime statybos leidimą, turėtų iškilti per dvejus metus“, – sako A.Savukynas.
Užupis plėsis ir toliau
Per pastaruosius penkerius metus, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, Užupyje buvo pastatyti 6 nauji projektai, kuriuose įrengta virš 150 butų. Per šiuos ir kitus metus čia turėtų būti įgyvendinti mažiausiai 6 nauji projektai ar jų etapai, kuriuose bus įrengta virš 320 butų.
„Užupis kažkada buvo senamiestis, tik sovietiniais laikais nepelnytai apleistas, nemažai teritorijų paverstos industrinėmis gamyklomis, kurioms ne vieta netoli Gedimino pilies. Su laiku vyksta konversija, gamyklos atranda naujus savininkus, vystomi projektai ir jie tampa naujomis statybų aikštelėmis“, – teigia „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada.
Anot jo, miesto centre vystyti projektus NT plėtotojams atrodo patrauklu, nes būstų pardavimo kainos čia didesnės, o tai reiškia, kad ir įmonių kišenės gali pasipildyti gausesne suma. Tiesa, statant prestižinius būstus, išauga ir statybos kaina, tačiau analitiko teigimu, nežymiai.
Dabar Užupyje naujos statybos butai su daline apdaila kainuoja nuo 1,8 tūkst. iki 3,2 tūkst. eurų už kv. metrą. Palyginimui, miegamajame Pilaitės mikrorajone naujos statybos butai su daline apdaila kainuoja nuo 1,15 iki 1,45 tūkst. eurų už kv. metrą.
„Centre kainos yra pačios didžiausios. Jeigu miesto pakraščiuose būsto kaina naujos statybos projektuose yra nuo 1-1,5 tūkst. eurų už kv. metrą, Užupyje seno būsto kainos prasideda nuo 2 tūkst. eurų ir gali siekti ir tris tūkstančius nauja statyba. Faktas, kad statytojui norisi statyti, ten, kur brangiau“, – tikina M.Čiulada.
Jis sako, kad istoriniame senamiestyje likę sklypai yra maži ir jų nėra likę daug. Užupyje, tuo tarpu, galima vystyti didelius projektus. Pavyzdžiui, NT plėtros bendrovė „MG valda“ neseniai iš „Panevėžio kelių“ nusipirko buvusią elektros matavimo technikos „Skaiteks“ teritoriją. Bendrovė šiuo metu vysto projektą „Užupio krantinės“, kurio teritorijoje anksčiau buvo siuvykla „Vilija“. Bendrovė „YIT Kausta“ paskelbė, kad baigė mažaaukščių namų projektą „Užupio etiudas“ Polocko gatvėje, o 2007 metais įgyvendino „Krivių namų“ projektą Krivių gatvėje.
„Užupyje buvusių gamyklų teritorijos didelės ir ten statytojams daug įdomiau ir pelningiau vystyti. Faktas, kad investicijos ten didesnės, bet ir grąža didesnė“, – kalba M.Čiulada.
Renkasi gaunantys aukštesnes pajamas
M.Čiulada sako, Užupyje ir kituose rajonuose arčiau miesto centro dažniausiai būstą renkasi vyresni ir aukštesnes pajamas gaunantys žmonės.
„Dažniausiai tokiems pirkėjams, kurie renkasi Užupį, būna jau ne pirmas būstas. Žmogus turi vieną ar kitą būstą, ir turi galimybę rinktis. O Užupyje ir senamiestyje jis turi pasirinkimą ir gali sau tai leisti. Miegamuosius rajonus dažniausiai renkasi tie, kurių biudžetai mažesni ar plečiasi šeima“, – teigia M.Čiulada.
Be to, į būstą miesto centre žiūrima kaip į investiciją. Butas senamiestyje, Užupyje ar Žvėryne perkamas nuomai arba iš jo ketinama užsidirbti vėliau ,pardavus už didesnę kainą.
„Be to, kažkas perka nuomai ir investicijai, kažkas – pačiam gyventi. Centras ir senamiestis visada turės tą pirkėją, kuris investuos į tokį būstą ir nuomos jį. Galima teigti, lietuvaičiai investuotojai be fantazijos: ultragurdrūs investiciniai produktai nėra labai patrauklūs, o nekilnojamas turtas yra suprantamas, jį gali pačiupinėti, gali užeiti. Šį rinka lietuvaičiui yra daug priimtinesnė“, – mano jis.
Analitikas sako, kad pastaruoju metu jaučiamas pagyvėjimas prestižinio būsto segmente.
„Ilgą laiką dėmesys buvo nukreiptas į ekonominį segmentą – daugiau statė pigius būstus. Brangesnių nestatė, nes nebuvo paklausos. O dabar atsirado paklausa, statybininkai sureagavo ir atsirado pasiūla. O su pasiūla ir paklausa didėja“, – aiškina M.Čiulada.
Paklausus, ar ši pagyvėjusi paklausa tvari, pašnekovas tikino, kad naujų projektų centre ieško vis daugiau žmonių, nes jiems tiesiog atsibosta gyvenimas priemiestyje. Todėl, bent kol kas, jis nemato priežasčių, kodėl susidomėjimas turėtų atslūgti.
„Nemažai žmonių atsikando gyvenimo užmiestyje. Turiu ne vieną klientą, kurie iš prestižinių Valakampių miškų keliasi į butą arčiau miesto centro. Kažkam per tamsu, kažkam atsibodo vienam kaukti miške. Nori socializacijos, atgal į miestą. Kiti miesto centrą renkasi bandydami išvengti spūsčių“, – kalbėjo M.Čiulada.
