Apie tai antradienį pranešė portalas vz.lt.
V.Bumelis šiai investicijai įsigijo 5 hektarų sklypą Vilniaus rajone, šalia kelio į Molėtus, kur jau veikia įmonės „Arginta“ ir „Brolis Semiconductors“.
„Kadangi labai nemėgstu investuoti į žemę, mėgstu investuoti į įrangą (...) Ieškau investuotojų, kadangi pats tokių pinigų neturiu“, – BNS sakė jis.
Jis pasakojo, kad sklype planuojama vystyti projektą „Celltechna“ – pastatyti tris naujus fabrikus. Vienas jų gamintų produktus iš mikrobinių ląstelių, kitas – iš žinduolinių ląstelių, trečias – iš kamieninių ląstelių, įskaitant trimatį biospausdinimą (angl. 3D bioprinting).
„Tai yra visokių ląstelių pagausinimas, jų padauginimas ir ateityje – įvairių organų spausdinimas. Tai yra trys fabrikai, taip pat didžiulis mokslo centras, kuris bus skirtas mokslo tyrimams, ir dar vienas nedidelis kompleksas, skirtas genų terapijai“, – teigė mokslininkas.
„Biotechnologijose be mokslinių tyrimų centrų nieko nepadarysi, jeigu vystysi tik gamybą, tai žlugsi“, – pridūrė jis.
Anot jo, pirmiausia numatoma įgyvendinti genų terapijos komplekso projektą.
„Genų terapija dabar yra top biotechnologijose ir biofarmacijose, vystosi pasakiškais tempais. Galiu pasakyti, kad visa JAV yra genų terapijos bume ir mes čia tai puikiai galime vystyti“, – sakė V.Bumelis.
Siūlo investuoti ir valstybei
Mokslininkas sako siūlęs valstybei dalyvauti statant naują gamybos ir tyrimų kompleksą, tačiau kol kas konkretaus atsako nesulaukęs.
„Aš pačiai valstybei sakiau – gal norite investuoti? Jeigu nori investuoti į bankus ar valstybines vaistines, tai gali investuoti ir į gamyklas, ir (valstybė – BNS) būtų akcininkė, kas čia blogo? Gali būti privatininkas kartu su valstybe, juk visi esame tos pačios valstybės piliečiai“, – svarstė V.Bumelis.
„Kreipiausi į valdžią, sakau, reikia tiek ir tiek milijonų. Jie sako – oi, profesoriau, įdomu, įdomu, ir dingo, viskas“, – tvirtino jis.
Tačiau V.Bumelis neatmetė galimybės, kad valdžia prisidės prie projekto.
„Valstybė yra pasakiusi, kad po 10 metų iš biotechnologijų darys 5 proc. BVP. Tai yra apie 2,5 mlrd. eurų. Iš kur darys tuos milijardus, iš tų nedidelių investicijų, kurios čia vyksta dabartiniu metu, kai padalija pinigėlių vienam, antram ar trečiam? Juos (pinigus – BNS) galima pririnkti tik iš didelės biotechnologijų industrijos“, – pabrėžė jis.
Jis teigė tikintis, kad į Lietuvą galėtų ateiti didelės biotechnologijų įmonės, galinčios investuoti didžiules sumas.
„Čia reikėtų turėti korporatyvinį investuotoją, kuris paskui galėtų tuos produktus gaminti. Dažniausiai tai būna farmacinė įmonė, kuri nori pridėti prie savo portfelio tokius produktus, kuriuos minėjau, tai gali būti generinių, inovatyvių vaistų kompanijos“, – kalbėjo V.Bumelis.
„Lietuva yra tikrai gera šalis vystyti mokslinius tyrimus – turime daug protingų, biologijos moksluose paruoštų žmonių. Čia tikrai nėra didelių problemų, universitetai ruošia žmones, nėra jie blogesni. Visi lietuvaičiai esame protingi, investicinės sąlygos yra geros“, – teigė jis.
Vadina prioritetine sritimi
Vyriausybė tvirtina, kad biotechnologijos yra prioritetinė ekonomikos vystymosi sritis, kuri iki 2030 metų turėtų sudaryti bent 5 proc. šalies BVP.
Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ nurodo, kad dabar gyvybės mokslų sektorius – šalyje veikia 72 biotechnologijų kompanijos – negeneruoja net 1 proc. BVP.
„Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas BNS yra sakęs, kad agentūra valstybei siūlo aiškiai įsivardinti prioritetinius ekonomikos sektorius, tarp kurių turėtų būti ir gyvybės mokslai. Agentūra pastaraisiais metais užsako įvairias studijas, skirtas įvertinti šalies aplinką investuotojams į gyvybės mokslus.
Lietuvoje jau veikia keli stambūs, pasauliniu mastu žinomi vardai – tarptautinės generinių vaistų gamintojos „Teva“ Lietuvos biofarmacijos lyderė „Teva Baltics“ (anksčiau – „Sicor Biotech”). „Investuok Lietuvoje“ nurodo, kad pastaroji, kuriai 13 metų yra vadovavęs V.Bumelis, Lietuvoje yra investavusi per 80 mln. JAV dolerių.
Be to, čia veikia medicinos ir mokslo įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“, 2010-aisiais už 260 mln. JAV dolerių įsigijusi bendrovę „Fermentas“, „Intersurgical“, „Hollister“ ir kiti.
