Siekia suvienodinti sąlygas
Pristatytose mokesčių reformos gairėse yra du punktai, susiję su nekilnojamojo turto mokesčiu. Pirmuoju siūloma naikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą turtui, kuris naudojamas sveikatos priežiūros ir laidojimo paslaugoms teikti, taip pat kulto reikmenų gamybai. Šiuo metu tokias paslaugas teikiančios įmonės nemoka NT mokesčio.
Sveikatos priežiūros paslaugos, laidojimo paslaugos ar kulto reikmenų gamyba – pelną generuojanti ekonominė veikla, – mano Finansų ministerija.
„Mokesčio lengvatą siūloma naikinti siekiant ir fiskalinių tikslų, ir suvienodinti apmokestinimo sąlygas tarp atskirų verslo subjektų, nepriklausomai nuo jų vykdomos veiklos. Sveikatos priežiūros paslaugos, laidojimo paslaugos ar kulto reikmenų gamyba – pelną generuojanti ekonominė veikla, kaip ir bet kokia kita. Todėl tokias paslaugas teikiantys privatūs asmenys turėtų prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo ir mokėti nekilnojamojo turto mokestį bendra tvarka, kaip ir visi kiti“, – rašoma Finansų ministerijos 15min atsiųstame komentare.
Anot Finansų ministerijos, pajamos iš šio mokesčio patenka į savivaldybių biudžetus ir vietos valdžia gali pati nustatyti mokesčio tarifus, taikyti lengvatas. Todėl panaikinus šią lengvatą savivaldybių tarybos galės nustatyti, kam taikyti arba ne tokią lengvatą.
Tačiau, kiek iš to galima būtų surinkti papildomai pinigų, neaišku.
„Kadangi šiuo metu tikslių duomenų apie besinaudojančius mokesčio lengvata nėra, nes įmonės, atleistos nuo šio mokesčio, neteikia deklaracijų, todėl negalime ir pasakyti, kiek bendrai savivaldybių biudžetus galėtų papildyti toks mokestis“, – teigia Finansų ministerija.
Kryptis gera, bet reikia platesnio matymo
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius šį pasiūlymą giria, tačiau siūlo žiūrėti plačiau ir naikinti likusias NT mokesčio lengvatas.
„Nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės įstatyme lengvatų apskritai per daug. Siūlome atsisakyti visų, išskyrus tų, kurios yra Lietuvai privalomos pagal tarptautinius susitarimus. Visa kita tikrai dalyvauja ekonominiame cikle, ūkinėje veikloje. Tą galima įrodyti ir verslo lygiateisiškumo ar vienodos konkurencijos sąlygų sudarymo prasme nelogiška turėti išimtis vienoms sritims, o kitoms ne. Gerai, kad į tai atsižvelgta, tik norėtųsi, kad šiek tiek plačiau būtų pasižiūrėta. Pavyzdžiui, liejant žvakes tokį verslą galima pritempti prie kulto apeigų paslaugų. Reikėtų tokius išgaudyti, to turėtų imtis ir VMI, ir Finansų ministerija, dar giliau pasižiūrėti. Bet kryptis jau yra gera“, – 15min komentavo jis.
M.Statulevičiui pritarė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, kurio nuomone, nesvarbu, kas teikia, pavyzdžiui, laidojimo paslaugas – bažnyčia ar juridinis asmuo, tai vis tiek generuoja pelną.
„Nematau pagrindo prieštarauti ar nesutikti su šia idėja. Paslaugos, kurios dabar atleidžiamos nuo mokesčio, generuoja pelną. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie laidojimo paslaugas, tai ir ne tokį menką. Tada tampa nebe tiek svarbu, kas teikia šią paslaugą, visiškai komerciniai subjektai ar bažnyčia – vis tiek tai yra pelną generuojanti veikla ir natūralu, kad tie subjektai turėtų prisidėti prie valstybės finansų išteklių formavimo“, – tikino G.Nausėda.
Siūloma įvesti progresinį prabangaus NT mokestį
Dar vienas siūlymas – taikyti progresinį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Jo nemokėtų asmenys, kurių turto vertė nesiekia 220 tūkst. eurų. 0,5 proc. tarifu būtų apmokestintas NT, kurio vertė yra 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – 300–500 tūkst. eurų NT, 2 proc. tarifu – brangesnis nei 500 tūkst. eurų būstas.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus, į biudžetą papildomai galėtų būti surinkta apie 1,6 mln. eurų, – skaičiuoja Finansų ministerija.
Pagal dabar galiojančią tvarką, asmenys NT mokestį už nekomercinės paskirties turtą (butas, namas, garažas, vasarnamis ir pan.) moka, jeigu jo bendra vertė viršija 220 tūkst. eurų – visam tokiam turtui taikomas vienodas 0,5 proc. mokesčio tarifas. Šis mokestis taikomas asmeniui.
„Siekiant didinti Lietuvos mokesčių sistemos progresyvumą ir įvertinus tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kuriose nuosekliai pabrėžiamas poreikis perkelti naštą ant ekonomikos augimui palankesnių mokesčių (nekilnojamojo turto mokestis vienas iš tokių ir yra), siūloma numatyti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio progresinį apmokestinimą, atsižvelgiant į turto vertę“, – sako Finansų ministerija.
Valdininkų teigimu, įgyvendinus siūlomus pakeitimus, į biudžetą papildomai galėtų būti surinkta apie 1,6 mln. eurų.
VMI duomenimis, pernai 2598 asmenys sumokėjo daugiau nei 1 mln. eurų.
Mokestis nepasiekia norimo rezultato
LNTPA vadovo M.Statulevičiaus teigimu, vien tokio mokesčio egzistavimas yra ydingas. Visų pirma dėl to, kad jis mokamas į valstybės, o ne savivaldybių biudžetus.
„Visame pasaulyje nekilnojamojo turto mokestis yra savivaldos mokestis, skirtas efektyviam planavimui ir infrastruktūros valdymui, kūrimui. Visam pasaulyje taip yra, o Lietuva tapo kažkokia išimtimi, susikūrė papildomą mokestį. Savivaldybės tų lėšų negauna“, – sakė jis.
Tikrai išmanūs ir pasiturintys žmonės ras būdų tą mokestį gerokai susimažinti, o valstybė gaus pseudovirtualią naudą, – mano M.Statulevičius.
M.Statulevičaus nuomone, įvedus progresinį prabangaus NT mokestį, pasikartos prieš daugiau nei penkerius metus įvykusi situacija, kuomet brangų turtą valdantys asmenys jį tiesiog išskaidė, pervertino, o į biudžetą nebuvo surinkta tiek, kiek buvo planuota.
„Tuomet žmonės buvo priversti duoti darbo matininkams, advokatams, teisininkams, kad tą turtą savo išskaidytų, rado išeičių. Progresyvumas neturės to efekto, kuris čia abstrakčiai aprašytas, nes vėl bus nueita tuo keliu. Tikrai išmanūs ir pasiturintys žmonės ras būdų tą mokestį gerokai susimažinti, o valstybė gaus pseudovirtualią naudą. Galbūt prieš tam tikras socialines grupes jie parodys, kad padarė stiprų socialinį žingsnį, bet efekto pasiekta nebus“, – sakė asociacijos vadovas.
Pasisako už visuotinį NT mokestį
M.Statulevičiaus teigimu, norint iš esmės reformuoti NT mokesčio sistemą, reikėtų įvesti visuotiną nekilnojamojo turto mokestį, nuo jo atleidžiant jautrias socialines grupes ir pirmo būsto savininkus. M.Statulevičius akcentavo, kad šiuo metu valstybinės institucijos nemoka NT mokesčio, todėl joms nėra paskatos jį peržiūrėti ir efektyvinti valdymą.
„Manau, kad iš principo reikėtų kalbėti apie vieningą ir visuotinį nekilnojamojo turto mokestį – t.y. moka visi, tame tarpe, pirmiausiai, valstybės institucijos, kurios tokiu atveju verčiamos efektyviai naudoti savo nekilnojamąjį turtą, nesėdėtų 20-30 kv. m plote vienas žmogus, o efektyviai, kaip yra susitvarkęs verslas, išnaudotų savo turimą turtą, nereikalingą turtą paleistų į rinką ir iš to gautų pajamas. NT mokestis yra viena iš tų priemonių. Galbūt neskani, kitos išeities nėra“, – teigė jis.
Ekonomistas G.Nausėda taip pat pritaria, kad šis mokestis didelio efekto nepasieks, nes kartelė, nuo kurios mokamas šis mokestis, – lieka tokia pati. Taip pat pati suma, kurią ketinama surinkti, rodo, kad iš esmės eina kalba tik apie kosmetinį diferencijavimą.
„Šis pasiūlymas nereiškia, kad Lietuvoje įvedamas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis, nes mokesčių mokėtojų imtis dėl to nepasikeis. Kalbėtume apie didesnį visuotinumą nekilnojamojo turto mokesčio tik tada, kai būtų neapmokestinama turto kartelė, kuri šiuo atveju nėra leidžiama. Sakyčiau, kad tai neesminis nekilnojamojo turto mokesčio sistemos pakeitimas, kurį nei labai reikėtų sveikinti, nei labai peikti, nes savo esme ir užmoju jis minimalus“, – komentavo SEB banko prezidento patarėjas.
