Pasak jo, pasiūlymų dėl NT mokesčio Lietuvai teikia ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) bei Europos Komisija (EK), o pats mokestis didintų valstybės pajamas ir jų perskirstymą. Pasak jo, tai yra „lengvai paimamos pajamos ir taip pat tai yra stabilizuojantis veiksnys“.
„Nekilnojamojo turto mokestis iš principo yra neutralus mokestis, jis mažiausiai žalingas, lengviausiai administruojamas, todėl tai yra papildomas pajamų šaltinis. Turint omenyje mūsų perskirstymo lygį, aš manau, tai būtų tikrai neblogai turėti jį klasikinį. Bet vėlgi, čia yra vykdomosios valdžios prerogatyva“, – aiškino V.Vasiliauskas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu NT rinkoje nematyti burbulų formavimosi, todėl tokio mokesčio klausimas dabar svarstytinas ne kaip finansinio stabilumo užtikrinimo, bet kaip fiskalinės politikos priemonė.
„Nematome burbulų formavimosi. Todėl kalbėdami apie nekilnojamojo turto mokestį mes jo dabartiniame etape nematome kaip finansinio stabilumo priemonės, nes čia daugiau yra kalba apie fiskalinę politiką ir jos tolygumą. Turto mokesčiai yra daugiau mažiau neutralūs verslo aplinkai. Tai yra labai paprastai administruojamas mokestis, kada tu turi masinio vertinimo sistemą ir tiesiog sėdi ant „pečiaus“, maskatuoji kojomis, o srautas (pajamų – BNS) eina“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jis įsitikinęs, kad vis dėlto, tiek NT mokestis, tiek kitos mokesčių priemonės prisideda prie kainų nestabilumo suvaldymo, bet jas reikia taikyti laiku.
„Laiku jas įgyvendinant padėtų išvengti nekilnojamojo turto burbulų susiformavimo. Galime paminėti ir mūsų istorinę praeitį, kai turėjome 2002-2008 metais turėjome palūkanų lengvatą, tai jeigu ji būtų buvusi panaikinta anksčiau, mes manytume, kad tai būtų daugiau paveikę į burbulo ne tokio dydžio susiformavimą“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
Jis labiau nedetalizavo galimų NT mokesčio pakeitimų, bet pabrėžė, kad reikėtų kalbėti apie platesnę apmokestinamojo NT bazę.
„Nenoriu nerti į detales, bet bazė platesnė, apimanti iš principo gyventojų nekilnojamąjį turtą, ir tarifas diferencijuotas priklausomai nuo nekilnojamojo turto vertės. Tai, sakyčiau, ašis galėtų būti. Bet čia reikia pirmiausia susitarimo. Kol kas šiame etape diskutuoti būtų pakankamai sudėtinga“, – sakė V.Vasiliauskas.
Europos Komisijai (EK) paraginus Lietuvą plėsti mokesčių bazę didžiausios Seime „valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis birželio pradžioje patikino, kad nei visuotino NT, nei automobilių apmokestinimo šalyje nebus. Pasak jo, papildomi mokesčiai šalies gyventojams taptų per didele našta.
Anot V.Vasiliausko, tiek NT mokestis, tiek kitos mokesčių priemonės prisideda prie kainų nestabilumo suvaldymo, bet jas reikia taikyti laiku.
Paklaustas, ar universalus NT mokestis galėtų paveikti šio turto kainas, V.Vasiliauskas sakė, kad priklausomai nuo savivaldybės, tačiau „toks supaprastintas atsakymas turėtų būti: taip, įtakotų kainas“.
Konferencijoje dalyvaujantis Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaasas Knotas teigė, kad Lietuva yra perėmusį dalį užsienio patirties, tačiau NT apmokestinimo srityje dar turi neatsakytų klausimų.
„Daugelis pamokų, kurių galima išmokti iš Olandijos patirties, jau įsisavintos Lietuvoje, turint omenyje 2009 metais panaikintą GPM lengvatą būsto paskolų palūkanoms (mortgage interest deductibility) (...) Dabar klausimas Lietuvoje yra, koks yra optimalus NT apmokestinimas ir kita: jeigu nekilnojamasis turtas (housing wealth) traktuojamas palankiau mokesčių sistemoje, nei kitos investavimo formos, galite patirti perteklinį investavimą į būstą ir kartu – iš dalies makroekonominį nepastovumą. Štai kodėl manau, kad pasiūlymai, kurie teikiami šioje šalyje (LB pasiūlymai – BNS) yra verti dėmesio“, – žurnalistams sakė K.Knotas.
Centrinio banko vertinimu, Lietuvos NT rinka šiuo metu yra aktyvi. Metinis būsto kainų augimo tempas 2019 metų pirmąjį ketvirtį sudarė 6,8 proc., ir tai yra daugiau už ES šalių vidurkį, kuris, naujausiais duomenimis, 2018 metų pabaigoje siekė 4,2 proc. Vis dėlto, kadangi pastaraisiais metais Lietuvoje būsto kainos auga kartu su šalies ekonomika ir panašiai kaip ir gyventojų pajamos, šis augimas yra tvarus.
Tačiau, pasak LB, susiformavus nepamatuotiems rinkos dalyvių lūkesčiams ar dėl kitų priežasčių padėtis bet kada gali pasikeisti.
Dalyje ES šalių, kuriose per pastaruosius keletą metų būsto kainos gerokai paaugo, pastebimi per ilgesnį laikotarpį susiformavę disbalansai: aukštas gyventojų skolos lygis ir galimai pervertintas būstas, kurie gali būti vertinami kaip rizikos šaltiniai, kalbant apie šių šalių finansinį stabilumą.
LB teigimu, tikėtina, kad siekiant efektyviai mažinti šiuos disbalansus, vien tradicinių makroprudencinės politikos priemonių neužtektų, tam būtų galima pasitelkti su NT susijusias mokestines priemones, jos papildytų turimų makroprudencinės politikos priemonių spektrą.
