V.Vasiliausko teigimu, Vilnius šiuo metu tiek pajamomis, tiek gyventojų skaičiumi yra augantis miestas ne tik Baltijos, bet ir Vidurio Europos šalyse. Be to, jį džiugina, kad Lietuvoje daugėja ne tik gyvenamojo būsto, bet ir modernių biurų.
„Panašias NT rinkos tendencijas matome ir visose šalyse. Toliau aktyvi tiek gyvenamojo, tiek komercinio turto rinka. Mūsų vertinimu, nors NT ir yra istoriškai aktyvi, jos augimas išlieka tvarus. Pirmiausia rinkos aktyvumas neviršija vidutinio darbo užmokesčio augimo. Taip pat atsakingas būsto pirkėjų ir skolintojų elgesys, neleidžiantis formuotis burbulams“, – trečiadienį kalbėjo V.Vasiliauskas.
Ragina ruoštis iššūkiams
Tačiau, centrinio banko vadovo teigimu, „visada yra „bet“. Kaip pagrindinį iššūkį jis įvardijo demografiją. Lietuvos banko duomenimis, po dešimtmečio 19–35 amžiaus žmonių bus penktadaliu mažiau. Tiesa, jis atkreipia dėmesį, kad šiemet ne tik Vilniuje, bet ir visoje šalyje pastebimas teigiamas migracijos rodiklis.
„Tačiau ir toliau reikia veikti, kad demografinės tendencijos neatitiktų remiantis istoriniais duomenimis paremtų analizių“, – kalbėjo jis.
Dar vienas iššūkis, pasak V.Vasiliausko, – statybos įmonių padėtis. Jo teigimu, šis sektorius išlaiko tvirtas pozicijas, jame dirba 8 proc. visų dirbančiųjų ir jis sukuria apie dešimtadalį BVP.
„Tačiau šis sektorius jautrus išoriniams iššūkiams. Artimiausiu metu galime tikėtis vangesnės plėtros Lietuvoje, o ir gyventojų lūkesčiai taip pat pradeda reaguoti į išorės iššūkius. Norint suprasti ir tinkamai pasirengti pokyčiams, reikia negyventi rekordais, kaupti rezervus ir stebėti įvykius artimoje aplinkoje, stebėti kaimynines rinkas“, – sakė jis.
V.Vasiliausko teigimu, nors LB vertinimu perkaitimo požymių Lietuvos NT rinkoje nėra, šiemet statybos įmonės pradėjo skųstis, kad joms tapo sunkiau pasiskolinti. Tą, pasak LB, pripažino ir bankai.
Bankams konkurenciją sudaro ir kredito unijos
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiemet būsto kainos augo 6,6 proc.: Vilniuje – 6,2 proc., regionuose 6,6 proc.
„Pagrindo susirūpinti nėra. Būsto kainos didėja lėčiau nei vidutinės pajamos, todėl būtų keista sakyti, kad formuojamas burbulas“, – kalbėjo Tomas Garbaravičius.
Jis pridūrė, kad būsto kainas galėtų paveikti naujas NT mokestis. Tiesa, jis pabrėžia, kad įvedus dabar galiojantį vadinamąjį „prabangos“ mokestį, kainoms įtakos jis nepadarė.
Be to, T.Garbaravičius aiškino, kad šiuo metu būsto pasiūla lanksti, nes neleidžia kainoms išsipūsti ir subalansuoja rinką.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad didėja neparduotų būtų skaičius. Todėl, jei įvyktų sukrėtimas, tiems plėtotojams, kurie „sandėlyje“ turės daug tokių būstų, gali būti sunkiau išsilaikyti rinkoje.
T.Garbaravičiaus teigimu, lietuviai nėra stipriai įsiskolinę ir nėra pagrindo sunerimti. Tačiau įdomu tai, kad suaktyvėjo kredito unijos – šiemet jos suteikė 40,7 proc. daugiau būsto paskolų.
„Didieji bankai tapo išrankesni, o kredito unijos mato galimybių rinkoje“, – sakė jis.
Lietuvos banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos trukmė nuosekliai didėja ir šiuo metu nesiekia 26 metų. Vidutinis paskolos dydis siekia apie 50 tūkst. eurų.
„Vidutinės paskolos dydis didėja, tačiau, natūralu, ir kainos kyla“, – sakė T.Garbaravičius.
Įspėja dėl būstų investicijai
Be to, LB skaičiavimu, investicijai arba nuomai įsigyti antriniai butai sudaro maždaug penktadalį visų butų Lietuvoje ir ši dalis, ypač didmiesčiuose, toliau didėja.
„Gyventojai būstą renkasi kaip suprantamą ir saugią investiciją. Nors gyvenamojo NT rinkoje akivaizdžių perkaitimo požymių nematyti, svarbu nepamiršti ir rizikų, ypač jei būstas investicijai įsigyjamas skolintomis lėšomis. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad dvi būsto paskolas ir daugiau turintys gyventojai net ekonominio augimo laikotarpiu paskolų grąžinimo sunkumų patiria gerokai dažniau nei tie, kurie turi tik vieną būsto paskolą ir, tikėtina, patys ir gyvena įkeistame būste“ – sakė T.Garbaravičius.
Visoje Lietuvoje nuosekliai daugėja antrinių būstų, t. y. tokių būstų, kurie nuperkami investicijai ar nuomai. Pagal Registrų centro duomenis ir Lietuvos banko skaičiavimus, antriniai būstai 2019 m. lapkričio mėn. Lietuvoje sudarė apie 20 proc. iš 1,4 mln. Lietuvoje registruotų būstų. Per 2018 m. ir ne visus 2019 m. antrinių būstų dalis padidėjo maždaug 1 proc. punktu. Šalies didmiesčiuose antrinių būstų dalis gana panaši: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje antriniai būstai sudaro 17–19 proc. visų registruotų būstų skaičiaus.
Sparčiai antrinio būsto rinkos plėtrai įtakos turi ir aktyvi nuomos, ypač trumpalaikės, rinka. Pavyzdžiui, trijuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – bendras aktyviai nuomojamų NT objektų skaičius vienoje iš populiariausių pasaulyje trumpalaikės nuomos platformų per ketverius metus padidėjo dvigubai – iki 4 tūkst.
