„Turime gerų žinių, turime ir tam tikrų įspėjimų“, – nekilnojamojo turto konferencijoje Kaune ketvirtadienį kalbėjo Vitas Vasiliauskas.
Jis priminė, kad statybų sektoriuje dirba apie 7 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų, sektorius sukuria apie 10 proc. BVP. Nekilnojamuoju turtu kaip užstatu yra užtikrinti apie du trečdaliai visų Lietuvoje veikiančių bankų suteiktų paskolų.
„Todėl NT laikome viena iš esminių Lietuvos finansų sistemos dalių“, – sakė V.Vasiliauskas, savo pranešimą pradėjęs nuo gerų NT rinkos žinių.
Būstas toks pigus nebuvo jau ketvirtį amžiaus
„Galime pasidžiaugti aktyvia ir tvaria NT rinka. Augimas yra gana tvarus. Vienas ryškiausių įrodymų yra gyvenamojo būsto segmentas, kur baigiame pasiekti istorines aktyvumo aukštumas. Daugiau butų ir gyvenamųjų namų buvo parduodama tik 2005–2007 metais. Tuo metu gyventojų skaičius atitinkamai buvo didesnis. Demografinė situacija dabar yra pasikeitusi ir tą reikia imti domėn“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Jis pridūrė, kad palyginimas su 2005 metais gali nuskambėti kaip tam tikras pavojaus signalas, tačiau tarp tuometės ir dabartinės situacijos NT rinkoje yra vienas ryškus ir svarbus skirtumas.
„Rinkos aktyvumas ir būsto kainos didėjimas žengia koja kojon su atlyginimų auginimu, todėl būstas lieka įperkamas. Šiuo metu būstas vidutiniam gyventojui kainuoja 6,5 jo darbo metų, o tai yra mažiausia per pastarąjį ketvirtį amžiaus fiksuota kaina“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Šiuo metu būstas vidutiniam gyventojui kainuoja 6,5 jo darbo metų, o tai yra mažiausia per pastarąjį ketvirtį amžiaus fiksuota kaina, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Be to, pabrėžė jis, Lietuvoje, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje, NT rinka vystosi ne tik sostinėje, ir tas, jo teigimu, džiugina.
„Rinkos perkaitimo požymių nėra, bet būtina prisiminti, kad geri laikai tęsiasi ne amžinai. Turime būti pasiruošę iššūkiams, su kuriais susidursime ateityje“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.
Iššūkiai: didesnės palūkanos ir visuotinis NT mokestis
„Tikra tiesa, kad užklupus sunkmečiui ekonomiką reikėjo skatinti per augimo pakurstymą pirmiausia pigiais pinigais, taip susiformavo žemų palūkanų ir pigių paskolų aplinka. Prie jos esame įpratę, bet nepamirškime, kad vieną dieną tai keisis. Visą laiką reikia turėti omenyje „o kas, jeigu...“ Palūkanų kilimo riziką reikėtų jau įskaičiuoti vidutiniu laikotarpiu, įskaičiuoti jas tiek pirkėjams, tiek vystytojams, tiek statytojams, tiek patiems bankams“, – apie vieną iš pagrindinių netolimoje ateityje laukiančių iššūkių kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Kitas aktualus klausimas yra senstanti visuomenė. Kuo toliau, tuo didesnę įtaką besitraukianti jaunų žmonių dalis darys NT rinkai.
„Jeigu imti už gryną pinigą Europos Komisijos ekspertų įžvalgas, kurios remiasi praeities tyrinėjimais, akivaizdu, kad demografinė padėtis nėra pati šviesiausia. Ir čia pagrindinis aspektas, į kurį NT rinka turėtų atkreipti dėmesį, tai prognozė yra tokia, kad per artimiausius 15 metų Lietuvoje jaunimo, kuris yra pagrindinis nuomininkas, sumažės maždaug perpus. Todėl akivaizdu, kad tai darys poveikį rinkai. Tas pasiskirstymas tarp miestų ir ne miestų taip pat didės. Tose vietovėse, kur gyventojų skaičius mažės, būsto kainos ir dabar yra ir liks pastebimai mažesnės“, – aiškino V.Vasiliauskas.
Kad ir kiek atidėliotume, manau, nepabėgsime nuo NT mokesčio, nuo NT mokesčio dilemos. Mūsų pozicija aiški – plati bazė, po truputį ir važiuojam, – sakė V.Vasiliauskas.
Jo teigimu, galiausiai teks išspręsti ir visuotinio NT mokesčio klausimą.
„Kad ir kiek atidėliotume, manau, nepabėgsime nuo NT mokesčio, nuo NT mokesčio dilemos. Mūsų pozicija aiški – plati bazė, po truputį ir važiuojam. Vilkinimas nėra sprendimas, nieko nedarymas šiuo atveju nelabai galioja“, – sakė V.Vasiliauskas.
Jo nuomone, labai prastą įtaką NT rinkai daro ir neskaidrus būsto nuomojimas.
„Žinome, kad didelė dalis butų nuomojama neoficialiai, pajamos už nuomą nėra apskaitomos ir tai nėra brandžios rinkos požymis. Tokioje aplinkoje sunku veikti būsto nuomą siūlančioms bendrovėms, tai apsunkina statistiką ir prognozuojamumą. Tai stumia rinką į padėtį, kai visi pradeda veikti apgraibomis“, – kalbėjo Lietuvos banko vadovas.
Lietuvos banko siūlymas: progresinis NT mokestis visiems
Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius pasakojo, kad kai kurios šalys, taikydamos NT mokestį, atsižvelgia į tai, ar būstas pirktas už savo ar skolintas lėšas, ir mokestį taiko tik neskolintai daliai. Tačiau ekspertas abejoja, ar Lietuvai toks modelis tiktų, mat jis skatintų skolinimąsi.
Pasak jo, NT mokestis apskritai mažina būsto kaip investicijos patrauklumą, sykiu mažėja spekuliacinės investicijos ir įsiskolinimas.
Dabar, T.Garbaravičiaus teigimu, NT mokestis „kanda brangiam būstui“.
„Jeigu būsto vertė yra 2 mln. eurų, ir jeigu jį turi fizinis asmuo, jam per metus reikia sumokėti 32 tūkst. eurų. Būtų įdomu, ar tai paveikia kaip nors brangaus būsto rinką. 2 proc. tarptautiniame kontekste yra pakankamai daug“, – aiškino jis.
Lietuvos bankas siūlo pagal vertę apmokestini NT progresiniu tarifu. Maksimalus NT mokesčio tarifas siektų 1 proc. (dabar yra 2 proc.).
„Lietuvos bankas laikosi nuomonės, kad geriau yra ne pirminio ir paskesnio būsto apmokestinimas, bet judėti link visuotinio NT mokesčio. (…) Bet galima numatyti įvairias išimtis socialiai jautrioms grupėms. Į biudžetą surenkamos sumos pagal tą pasiūlymą būtų reikšmingai didesnės“, – vėliau T.Garbaravičius pridūrė, kad dėl visuotinio NT mokesčio per metus į biudžetą pavyktų surinkti apie 100 mln. eurų.
