Valdantieji užsimojo grandioziniam būsto renovacijos planui: 86 milijonai eurų ir 500 daugiabučių kasmet

500 daugiabučių kasmet užsimojusi renovuoti Vyriausybė Seimui ypatingos skubos tvarka siūlo priimti įstatymų pakeitimus ir plačiau atverti piniginę naujiems projektams. Renovuojantieji daugiabučius ne tik gautų iki 40 proc. kompensaciją, lengvatines paskolas, bet ir nebereikėtų mokėti už „popierinius darbus“ iki pat pastolių pastatymo. Analitikai tokius užmojus vertina teigiamai.
Žirmūnų g. 86 renovacija
Renovacija / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Būsto renovacijai siūloma skirti 86 mln. eurų kasmet ir už juos renovuoti mažiausiai po 500 daugiabučių. Aplinkos ministerija (AM) Seimui teikia ir prašo ypatingos skubos tvarka priimti įstatymų pakeitimus dar pavasario sesijoje, kad pastoliai daugiabučius apliptų jau kitų metų pavasarį.

„Mums labai svarbu, kad projektas būtų patvirtintas pavasario sesijoje dėl to, kad rudenį planuojame paskelbti naują kvietimą. Tai yra dėl sezoniškumo – per žiemą galima susitvarkyti visus dokumentus, investicinius planus, techninius projektus, o pavasarį statybininkai jau gali ateiti ir dirbi fiziškai“, – 15min teigia AM Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

Kas keistųsi?

Iki šiol valstybė dengė iki 40 proc. statybos darbų išlaidų bei pusę techninio projekto parengimo, techninės priežiūros paslaugų ir administravimo išlaidų. Iš minėtų 40 proc. – 25 proc. punkto dalį buvo galima gauti tuomet, jei pasiekiama ne mažesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė.

Aplinkos ministerija siūlo dar lengvesnį kelią prie pinigų – techninio projekto rengimo, priežiūros, administravimo ir kitos su statyba nesusijusios paslaugos gyventojams nebekainuotų – būtų kompensuotos.

Tuomet 30 proc. paramą gyventojai gautų už investicijas, kurios 40 proc. didina energinį efektyvumą, o papildomus 10 proc. – jei modernizavus šilumos punktą įrengiama individuali šilumos apskaita.

Išliktų lengvatinės paskolos nekompensuojamai statybų daliai – 3 proc. viršijančios palūkanos būtų kompensuojamos. Nepasiturintiesiems Vyriausybė taip pat padengtų jų įnašą.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Renovuojamas daugiabutis Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Renovuojamas daugiabutis Kaune

Reikės 86 mln. eurų kasmet

Aplinkos ministerija įvertino, kad naujas būsto renovacijos planas biudžetui kainuos po 86 mln. eurų kasmet, o gyventojai su bankų paskolomis papildomai prisidėtų maždaug 220 mln. eurų.

„Esmė yra labai paprasta, pagrindinis tikslas – sudaryti stabilią naują schemą renovacijos programai. Norime įstatyme įtvirtinti paramos intensyvumą tam, kad jis nebūtų keičiamas“, – 15min teigia M.Narmontas. Anot jo, iki šiol buvo problema, kad gyventojai ir administratoriai turėdavo sekti paskutines naujienas, koks paramos dydis.

Jo nuomone, bendra parama gyventojams tarsi nedidėja, tačiau pačios procedūros supaprastėja.

„Gyventojams nereikėtų mokėti iki tol, kol nebūtų pastatyti pastoliai. Valstybė už juos sumoka ir tuo pasirūpina“, – aiškino M.Narmontas ir pridūrė, kad būtų apmokamas investicinio plano rengimas, techninis projektas, priežiūra ir kt.

Tik tuomet, kai jau visi projektai suderinti, administratorius gyventojų vardu paimtų lengvatinę paskolą ir būtų sudaromi mokėjimų grafikai.

„Palūkanos, viršijančios 3 proc., kompensuojamos penkerius metus. Bet mūsų skaičiai rodo, kad 60 proc. gyventojų paskolą grąžina iškart – jau po pirmųjų mokėjimų. Tokių, kad finansuotų renovaciją 20 metų, yra labai nedaug. Po 5–6 metų didžioji namo dalis būna visiškai išsimokėjusi“, – sako M.Narmontas.

Vyriausybė nustato kompensacijų lubas vienam kvadratiniam metrui – jos, pasak M.Narmonto, didės, kadangi siekiama kokybiškesnių projektų, be to, rinkoje didėja darbų kainos.

123rf.com/Pinigai
123rf.com/Pinigai

Jis žada, kad nepasiturintiesiems parama išliks – valstybė dengs kredito palūkanas ir įmoką.

„86 mln. eurų yra maksimumas, kiek valstybei reikėtų investicijų, atliekant renovacijas 500 namų. Valstybė elgsis taip: kiek turės pinigų – tiek ir skelbs kvietimų. Vyriausybės programoje yra numatyta, kad kasmet ne mažiau kaip 500 namų“, – sako M.Narmontas ir paaiškina, kad jei liktų pinigų, būtų kvietimų ir papildomiems namams.

Reikalaus renovuoti kokybiškiau

AM atstovo teigimu, naujame plane nebelieka reikalavimų pasiekti konkrečios C energinio efektyvumo klasės – bus siekiama kokybiškesnių projektų.

„Kažkada buvo orientuojamasi į tai, kad būtų sukeltas masiškumas – į didesnius skaičius. Dabar mes renovacijos programos metu labiau orientuojamės į kokybę – norime, kad namai būtų renovuojami kokybiškai. Vadinasi, nebūtinai pastatai bus renovuojami tik C klasei – mes skatiname renovuoti į B, A klasę. Galbūt tam gali reikėti kiek daugiau investicijų, todėl ir kompensacijos už kvadratinį metrą gali padidėti“, – sako M.Narmontas.

Jis aiškina, kad valstybė rems tik investicijas, kurios prisideda prie energinio efektyvumo – projektai ir toliau turės užtikrinti, kad bus pasiekta ne mažesnė nei C efektyvumo klasė ir bent 40 proc. energijos sutaupymai.

Orientuosis į didmiesčius

AM atstovas vertina, kad naujos renovacijos programos metu daugiabučiai turėtų būti didesni, tikėtina, kad daugiau jų bus didmiesčiuose.

„Realybė yra tokia, kad mažesnėse savivaldybėse, kur daugiabučių mažiau, resursai jau pakankamai išsemti. Dėl to skaičiuojame, kad ateinančiais metais bus daugiau didesnių daugiabučių ir iš didesnių miestų. Kalbant skaičiais, dabar renovuojamų daugiabučių pastatų vidurkis buvo 1600 kvadratinių metrų, vertiname, kad dabar jis bus apie 2000 kvadratinių metrų – namai didės“, – sako M.Narmontas.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pilaitės mikrorajonas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Pilaitės mikrorajonas

Ekspertė planą giria

Naują renovacijos planą Finansų analitikų asociacijos ekspertė Daiva Rakauskaitė vertino teigiamai.

„Tai yra geras planas dviem aspektais. Pirmas aspektas yra tas, kad geriau renovuoti tuos būstus, kuriuos galima renovuoti, nei kad imtis drastiškų priemonių, griauti ir statyti iš naujo, o gyventojams kompensuoti įsigijimo kainą. Žmonės gali atsinaujinti savo būstą, pailginti jo tarnavimo trukmę“, – sako ekspertė.

Ji vardija, kad tai ne tik pagerins gyvenimo kokybę, bet ir kurs darbo vietas – statybų, projektavimo bendrovėms reikės daugiau darbuotojų.

„Antras aspektas – Lietuva, kaip ir viso pasaulio valstybės, išskyrus tris, yra pasirašiusi Paryžiaus klimato kaitos konvenciją. Viena iš esminių nuostatų yra šilumos išleidimo į aplinką mažinimas. Ši būsto renovacija labai taikliai pataiko į šį punktą“, – teigia D.Rakauskaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos