Seimo nariai „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Viktoras Rinkevičius ir naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis pasiūlė į finansinės paskatos įsigyti pirmąjį būstą regione įstatymą įtraukti dvi grupes.
Svarbu tiems, kas paveldėjo varganą būstą
Kaip 15min paaiškino V.Ąžuolas, pagal dabartinį reguliavimą, paramos iš valstybės netenka tie žmonės, kurie būdami nepilnamečiais valdė turtą, pavyzdžiui, jį paveldėjo kartu su broliais ar seserimis. Taip pat tie, kurių būstas toks prastas, kiauros sienos ir lubos.
„Pagrindinė priežastis yra atėjusi iš gyvenimo. Kreipiasi jauni žmonės ir susiduria su tokiomis, atrodo, paprastomis kliūtimis, bet jie netenka galimybės gauti tą pirmąjį būstą. Nubraukiam vieną brūkšnį: tapai pilnametis, įgijai ir tik tada skaitoma, kad turi“, – sakė jis.
Paramą gautų daugiau žmonių
Taip pat į įstatymą, kuriuo skatinama kurtis regione, Seimo nariai siūlo iš kito teisės akto, padedančio įsigyti būstą vargingiau gyvenantiems, perkelti vieną punktą. Jei žmogus valdo turtą, kuris yra apverktinos būklės – pro lubas bėga vanduo ir panašiai – jis šiuo metu neturi galimybės pretenduoti į paramą.
Jei būtų priimti įstatymo pakeitimai, į paramą galėtų pretenduoti tie, kuriems tenka mažiau kaip 14 kv. m naudingo ploto arba būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
„Būna, kad keletas brolių ar seserų paveldi sugriuvusį namą. Teoriškai būna parašyta, kad tu turi būstą, bet jis netinkamas gyventi. Tada iš ano įstatymo (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, – aut. past.) perkeliame šitą punktą, kad jei būstas yra netinkamas gyventi, tada tu turi pretenduoti į galimybę įsigyti būstą.
Pavyzdžiui, yra žmonės, kurie ateina prašyti socialinio būsto. Savivaldybėse sudaroma komisija, nuvykstama, apžiūrimas, pavyzdžiui, medinis kaimo namelis su bėgančiu stogu, krentančiais langais ir švilpiančiu vėju, ar jis tinkamas gyventi, ar netinkamas“, – 15min sakė V.Ąžuolas ir pridūrė, kad „netinkamumo“ fakto konstatavimas bus paliktas savivaldybėms.
Siūlymui po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Didelių diskusijų Seimo plenarinėje posėdžių salėje nebuvo. Seimo narys Edmundas Pupinis suabejojo, ar visiems norintiems užteks pinigų. Taip jis reagavo į įstatymo pataisą, pagal kurią gimus antram ar trečiam vaikui, jaunai porai, pateikus dokumentus, automatiškai būtų padidinta parama. Pagal dabar galiojantį reglamentavimą, jei paramą gavę žmonės susilaukia daugiau vaikų, jie vėl turi stoti į gavėjų eilę.
„Turėtų būti nustatoma tam tikra eilė, nes ateityje tų pirmųjų gali būti labai daug. Kadangi gauna paskolas, skiriam 10 mln., atsiranda daug papildomų subsidijų. Jeigu fiziškai pinigų nėra, gal būtų teisingiau įrašyti į eilę ir po to pagal tam tikrą tvarką atsiranda pinigų ir gauna“, – svarstė jis.
V.Ąžuolo teigimu, šiuo metu šia parama pasinaudojo beveik 1000 šeimų ir nebėra tokios didelės eilės laukiančiųjų.
„Jeigu tokią pataisą būtume darę metus atgal, tai taip, laukiančiųjų eilė buvo labai didelė ir pinigų trūko. Šiai dienai situacija yra tokia, kad daugelis paraiškų yra patenkintos, jų nebėra daug likę ir finansinės galimybės leidžia tą daryti“, – įsitikinęs Seimo narys.
Artūras Skardžius paklausė V.Ąžuolo, ką šis mano apie sugriežtėjusią bankų skolinimo politiką.
„Girdime, kad, deja, bet didieji bankai atsisako kreditus suteikti tiems, kurie perka regione. Turėtume sukviesti finansų įstaigas, kaip galima būtų padėti jaunoms šeimoms“, – kalbėjo jis.
Ž.Mauricas: remiame tuos, kurie būtų pirkę būstą
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sukritikavo tokias iniciatyvas, kuriomis plečiama įstatymo bazė. Jis įsitikinęs, kad pirma sukūrę „Gyvulių ūkį“ mokesčių sistemoje, dabar tą patį kuriame išmokų sistemoje. Jis atkreipia dėmesį, kad net ir išplėtus įstatymo bazę, dalis žmonių vis tiek nežinos, jog jie gali pretenduoti į paramą.
„Gerovės valstybė, bent jau taip, kaip aš suvokiu, turbūt suvokia ir nemaža dalis žmonių, tai yra visų pirma skaidri, teisinga sistema. O ne ta sistema, kurioje yra sąrašai žmonių sudaromi, stojimas į eiles, dokumentų begalinių pildymai, informacijos ieškojimas, kas kur kam priklauso. Dalis žmonių nežino apie šią iniciatyvą ir niekada nežinos. Čia yra esminis dalykas, ar jiems kas nors pasakys, pakonsultuos, kad tokia iniciatyva yra. O tie, kurie žino, jie dažniausiai ir yra susiję su valstybės tarnyba“, – įsitikinęs ekonomistas.
Ž.Mauricas patikino, kad neturi duomenų, tačiau yra įsitikinęs, kad didžioji dalis žmonių, įsigiję būstą pasinaudojant valstybės paskata, būtų tą darę net jos negavę.
„To efekto, kad paskatino kažką naujai įsigyti, jo nebus. Mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigais remsime tuos, kurie perka būstus. Skamba beveik absurdiškai“, – tikina jis.
Parama įsigyti būstą regione
Dabar vaikų neturinčioms šeimoms numatyta 15 proc. valstybės parama, vieną vaiką auginančioms – 20 proc., du vaikus – 25 proc., auginančioms tris ir daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito sumos subsidija.
Paskolos suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, dabar negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybės paskatą pirmam būstui regionuose įsigyti 2018 metais gavo 116 jaunų šeimų, o šių metų pirmąjį ketvirtį – dar 246 šeimos. Pernai tam buvo numatyta 4 mln. eurų, o šiemet – 10 mln. eurų.
