NŽT atstovo spaudai Ruslano Golubovo teigimu, šis sprendimas priimtas, nes 2019 metais, praėjusios kadencijos Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nutarė, kad verslo parkui „Gariūnai“ nebebūtų taikomas valstybinės svarbos projekto statusas.
„Pagal tą statusą ir buvo sudarytos tos nuomos sutartys 2005 ir 2008 metais“, – kalbėjo jis.
Apie tai, kad Gariūnų turgavietei nutraukta žemės nuomos sutartis, pirmos pranešė „InfoTV“ žinios. Gariūnų įraše socialiniame tinkle „Facebook“ tvirtinama, kad šią informaciją įmonės sužinojo iš žiniasklaidos.
Ramūnas Šeduikis, bendrovės „Gerūda“ ir „Posūkis“ vadovas, 15min pasirodžiusios informacijos komentuoti nepanoro.
NŽT Gariūnus informavo pernai spalį
Tuo tarpu R.Golubovas teigia, kad įspėjimai apie ketinimus nutraukti nuomos sutartis minėtoms įmonėms buvo išsiųsti dar praėjusių metų spalį. Jis neigė paskleistą informaciją esą įmonės nebuvo informuotos. Taip pat jis atmetė kaltinimus, kad informacija buvo pirmiausia paskleista žiniasklaidai, o ne informuotos įmonės.
„Pasakymas, kad jie nieko nežino, yra mažų mažiausiai nekorektiškas arba apgaulingas. Informacija nebuvo paskleista žiniasklaidai. Dėl sutarčių nutraukimo kažkas kreipėsi į žiniasklaidą ir jūsų kolegos kreipėsi į mus su klausimais“, – 15min komentavo jis.
Anot R.Golubovo, praėjusią savaitę sutartys su bendrovėmis dėl valstybinės žemės nuomos buvo nutrauktos.
NŽT teigimu, iš viso buvo nutrauktos penkios valstybinės žemės nuomos sutartys. Bendras nuomotos valstybinės žemės plotas sudarė 30,5 ha.
Gariūnų iškelti nereikės
Tačiau R.Golubovas tikino, kad šioje situacijoje neturėtų būti jokios panikos ir tai yra normalus procedūrinis žingsnis.
„Kadangi sutartys buvo sudarytos vienu pagrindu, dabar jos yra nutraukiamos ir visos trys įmonės, su kuriomis buvo sudarytos sutartys, galės sudaryti nuomos sutartis būtent savo esamų pastatų eksploatavimui. Nieko ten nereikės griauti, nei kažką perdaryti. Visos sutartys bus sudarytos, tik kitu teisiniu pagrindu. Tai yra visiškai normali praktika. Tiek šioje vietoje, tiek ir kitose vietose“, – sakė NŽT atstovas.
R.Golubovas patikino, jog Gariūnų valdytojai tiesiog „lygioje vietoje kelia paniką“.
„Ten yra normalūs, civilizuoti statiniai. Jie yra įregistruoti, jie turi savo savininkus, o įregistruotų statinių eksploatavimui privalomai sudaromos naujos nuomos sutartys. Niekas nieko negriauna ir niekas niekur Gariūnų neiškelia“, – patikino pašnekovas.
Tiesa, R.Golubovas pripažino, kad šiuo metu teisiškai Gariūnų turgavietė yra „pakabinta“, todėl yra ruošiamasi pasirašyti naujas sutartis.
„Niekas nieko negriauna. Kaip tik, visiems bus stabilu ir aišku, kad yra normaliai galiojančios sutartys. Jokio ažiotažo nereikia dėl to kelti.
Naujos sutartys nėra pasirašytos. Bet kokiu atveju, bus išmatuoti statiniai, yra metodika apskaičiavimo, kiek reikia žemės ploto konkrečiam statiniui eksploatuoti. Tai šiek tiek užtruks. Čia visiškai normalus procesas. Bus sudaryti nauji planai. Bet sakau, čia nėra išskirtinis Gariūnų reikalas, tai daroma visur Lietuvoje, laikantis visų įstatymų“, – tikino NŽT atstovas.
„Elta“ skelbė, kad Algirdo Brazausko Vyriausybė 2005 metais verslo parką Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonoje (Gariūnai) A ir B teritorijose pripažino valstybinės svarbos projektu.
Tuo metu buvo numatyta, kad iki 2015 metų bendrovės „Posūkis“, „Jurgena“ ir „Geruda“ į parko infrastruktūros plėtrą, ūkininkų turgaus, prekybos ir paslaugų centro, sandėliavimo patalpų, amatininkų ir liaudies meistrų zonos įkūrimą bei kitus infrastruktūros objektus įsipareigoja investuoti iki 50 mln. litų.
Tačiau, kaip nurodė tuometinė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, reali investicijų suma buvo viršyta bent 5 kartus. Skelbta, kad bendrovės per visą laikotarpį į projektą investavo daugiau nei 250 mln. litų.
