Šią savaitę VSTT kartu su Aplinkos ministerija spręs, kaip turi atrodyti naujas KNNP tvarkymo planas ir kiek galima išleisti jo parengimui.
Vyriausybė tikisi, kad naujas planas padės išspręsti 20 mln. eurų problemą – tiek, apskaičiuota, reikėtų išmokėti namų Neringoje savininkams, jeigu jų statiniai būtų nugriauti.
Todėl plano rengėjai turės išsiaiškinti, ar į jį įmanoma įtraukti dabar nelegaliais laikomus namus Kuršių nerijoje. Tokių – 5, dar 5 gali būti pripažinti nelegaliais.
5 pastatus nurodyta griauti. Tai pastatai, esantys Nidoje (Naglių 20, Purvynės 1, Purvynės 9), Juodkrantėje (Rėzos 1A) ir Preiloje (Preilos 8B).
Teismuose dar nagrinėjamos 5 bylos dėl namų griovimo ar pertvarkymo. Tai yra Nidoje (Lotmiškio 2, Skruzdynės 1) ir Juodkrantėje (Kalno 12 ir 12b, Gintaro įlankos 1 ir Rėzos 26A) esantys pastatai.
Jų preliminari vieta žvaigždutėmis pažymėta žemėlapyje:
Rūta Baškytė, VSTT direktoriaus pavaduotoja, 15min.lt sakė, kad tarnybai yra duota užduotis ne parengti naują tvarkymo planą, o patikslinti senąjį, tačiau juridiškai, jos teigimu, tokia procedūra nėra įmanoma.
„Nei tikslinimas yra numatytas detaliųjų planų, nei koregavimas, nei keitimas. Tai iš esmės galima galvoti tik apie naują“, – sakė R.Baškytė.
Pasak jos, konkursas bus skelbiamas iškart, kai tik bus gautas tam reikalingas finansavimas. Dėl jo daugiau detalių turėtų paaiškėti po šios savaitės susitikimo su aplinkos ministru. R.Baškytė tikisi, kad konkursą bus galima skelbti jau liepos mėnesį.
Dar nieko nežada
Gali būti, kad minėti namai atsidurs naujajame tvarkymo plane, tai yra, bus įteisinti. Tačiau jokių garantijų tam nėra.
„Manau, kad teisinei valstybei čia yra didžiulis iššūkis. Nors mes irgi niekur nedeklaruojame ir nesakome, kad pakeisime tuos sprendinius“, – sakė R.Baškytė.
Ji tikino, kad tai būtų beprecedentinis atvejis, kai nauju tvarkymo planu būtų pakeisti neskundžiami teismų sprendimai dėl tam tikrų namų griovimo.
Tačiau Preilos 8B namo savininkų advokatai 15min.lt aiškino, kad teismai yra numatę galimybę, pasikeitus teritorijų tvarkymo planams, pasirašyti taikos sutartį, ko dabar ir siekia nelegalių namų savininkai.
Be to, advoktai primena vadinamųjų Sabonio botelių atvejį – jie turėjo būti nugriauti, tačiau pasirašyta taikos sutartis.
VSTT dėl tokios situacijos ketina samdyti ir teisininką.
„Mes galvojame, kad reikėtų teisininko paslaugų, ko mes nedarydavome planavimo procese, kuris turėtų įvertinti visą situaciją iš teisinės pusės“, – sakė R.Baškytė.
Kol kas neaišku, kiek maždaug turėtų kainuoti tvarkymo planas, tačiau, R.Baškytės teigimu, pretendentų jam parengti turėtų būti tikrai nemažai.
Daug kriterijų
„Gali dalyvauti visi kolektyvai, kurie turi teritorijų planavimo patirtį ir patirtį būtent saugomų teritorijų planavime. Planą, kuris dabar yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu, rengė buvęs Žemėtvarkos institutas (dabar Valstybės žemės fondas), turime tokį Gamtos paveldo fondą, yra UAB „Urbanistika“, gali kolektyvas susikurti šitam darbui, jeigu turi atitinkamus atestatus“, – kalbėjo R.Baškytė.
Plano rengėjai, pasak jos, turės atsižvelti į įvairius aplinkosaugos ir gamtosaugos reikalavimus. Pavyzdžiui, reikės įvertinti, ar pastatai, jeigu jiems taikomi tradicinės architektūros reikalavimai, juos atitinka.
„Turėsime dar kartą peržiūrėti visą nominacinę bylą, pagal kurią Kuršių nerija yra įtraukta į pasaulio paveldo objektų sąrašą, yra patvirtinta išskirtinė Kuršių nerijos vertė tarptautiniame lygmenyje būtent pagal UNESCO reikalavimus. Juos būtinai turėsime pasižiūrėti“, – sakė R.Baškytė.
Be to, bus įvertinta ir pastatų įtaka gamtai.
„Gamtosaugine prasme jie nėra ant kopų, bet, pavyzdžiui, namas Rėzos 1 yra ant kranto linijos, tai šitoje vietoje yra ir aplinkosauginių ir gamtosauginių reikalavimų“, – pasakojo R.Baškytė.
Ji 15min.lt atviravo – nors VSTT užduotis yra parengti naują tvarkymo planą, iš tiesų tai reiškia prašymą pabandyti įteisinti nelegalius Kuršių nerijos namus.
Kadangi valstybė pripražįsta, kad per klaidą išdavė leidimus jų statyboms, privalo kompensuoti tokių namų nugriovimą.
Precedentas jau yra. Gegužės mėnesį nugriauto žuvų restorano Juodkrantėje savininkas iš valstybės prisiteisė 1,15 mln. eurų žalos atlyginimui ir 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos.
