Už naujos redakcijos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą antradienį balsavo 87 Seimo nariai, prieš – konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, o susilaikė 7 parlamentarai: 6 konservatoriai ir Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė.
Už balsavęs parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys konservatorius Rimantas Jonas Dagys vis tik suabejojo, ar „išplėstai (paramos – BNS) tvarkai atsiras daugiau pinigų“.
„Įstatymas praplečia tam tikras galimybes pasinaudoti būsto parama, palengvina sprendimus pačioms savivaldybėms, bet jeigu paliksime tuos pinigus, kurie dabar numatyti (3,3 mln. eurų – BNS), dar labiau padidinsime konkurenciją ir ta priemonė nebus tokia efektyvi“, – teigė R. J. Dagys.
Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė priekaištavo, kad pagal naują tvarką per daug gyventojų, kurių pajamos bus didesnės nei minimalus atlyginimas ar artės prie vidutinio uždarbio, galės pretenduoti į valstybės paramą apsirūpinant būstu.
„Toks ribų išplėtimas yra per platus. Tas lėšas galėtume nukreipti tikslingiau, o dabar prailginsime tik socialinio būsto eiles ir problemos neišspręsime“, – tvirtino G. Skaistė.
Pataisomis siūloma 20 proc. padidinti pajamas, kurių neviršijantys gyventojai galėtų įgyti teisę į socialinio būsto nuomą, kompensacijas už gyvenamojo ploto nuomos mokesčius arba būsto kredito dalies subsidiją – 10–20 proc. paskolos, kuri neviršytų 87 tūkst. eurų. Reikalavimai dėl jau turimo turto šiems gyventojams išlieka tokie patys, kokie galioja iki šiol.
Asmenims, kurie norėtų pretenduoti į socialinio būsto nuomą arba paprasto būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, būtų taikomi skirtingi pajamų ir jau turimo turto reikalavimai priklausomai nuo jų gyvenamosios vietovės – didesni būtų Vilniaus, Kauno Klaipėdos miestuose ar rajonuose bei Palangos mieste ar Neringos savivaldybėse.
Taip pat nustatyta galimybė savivaldybėms socialinio būsto fondą plėsti pernuomojant iš gyventojų ar įmonių išsinuomotą būstą.
Palengvinimas numatomas asmenims, kurie, laukdami socialinio būsto, dėl laikinai padidėjusių pajamų iškrenta iš eilės. Jeigu jiems nepavyks įsitvirtinti darbo rinkoje per trejus metus, o pajamos vėl nukris iki to lygio, kuris leistų pretenduoti į paramą, žmogus galės grįžti į sąrašą.
Jeigu tokiam gyventojui per tuos trejus metus pajamos būtų padidėjusios tik metus, o kitus dvejus vėl sumažėjusios, pastarieji metai būtų įtraukti į laukimo socialinio būsto laikotarpį.
