Suprantama, kad socialiai pažeidžiamomis Lietuvos gyventojų grupėmis valstybė rūpinasi išskirtinai. Papildomą paramą jie gauna ir dalyvaudami renovacijos procesuose ir už juos nesumoka nė cento.
Teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją turintys asmenys iš valstybės gauna šimtaprocentinę paramą visoms su renovacija susijusioms išlaidoms. Tarp jų patenka ir sunkiausiai besiverčiantys pensininkai.
Šiems butų savininkams yra padengiamos visos investicijos į projekto parengimą ir statybos techninę priežiūrą, taip pat paskolos ir palūkanų išlaidos.
Svarbu paminėti, kad norėdami išlaikyti ne tik teisę į šildymo kompensaciją, bet ir gauti paramą būsto atnaujinimui, šie gyventojai turi dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti.
Gali pasiimti paskolą su lengvatinėmis palūkanomis
Įvairią paramą gauna ir kiti šalies gyventojai. Pavyzdžiui, valstybė suteikia galimybę pasiimti lengvatinį kreditą, kurio pirmuosius penkerius metus metinė palūkanų norma siekia tik 3 proc. Be to, šiai paskolai nėra taikomi jokie išmokėjimo, pasirašymo ar kiti mokesčiai.
Taip pat paskolos dalis ar ją visą galima grąžinti anksčiau numatyto laiko be jokių papildomų mokesčių. Valstybė taiko ir dar vieną lengvatą – paskolos grąžinimą asmenys gali ir atidėti bei paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą.
Kompensuoja daugybę renovacijos priemonių
Valstybė 100 proc. kompensuoja visų daugiabučius modernizuojančių gyventojų projekto parengimo, administravimo, ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas.
Taip pat remiamos ir įvairias energinį efektyvumą didinančias priemones. Pavyzdžiui, pertvarkius rekuperacijos ar ventiliacijos sistemas, apšiltinus stogą ir išorines sienas, pertvarkius ar pakeitus šildymo ir karšto vandens sistemas, įstiklinus balkonus, bendrojo naudojimo patalpas ar pakeitus langus bei dar daugiau, valstybė kompensuoja 30 proc. išlaidų į daugiabučio atnaujinimą.
Papildomai kompensuojama dar 10 proc. išlaidų, jei gyventojai įsirengia tokias priemones kaip balansiniai ventiliai ant stovų, pertvarkius ar pakeitus šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius, modernizavus seną ar įsirengus visiškai naują automatizuotą šilumos punktą.
Motyvuoja rinktis tvarius sprendimus
Senų ir daugybę energijos švaistančių būstų renovavimas yra aplinkai draugiškas sprendimas, dėl to paskutinio kvietimo atnaujinti daugiabučius metu valstybė sudarė dar daugiau galimybių pastatams tapti mažiau priklausomiems nuo išorinių tiekėjų ir prisidėti prie mūsų gamtos tausojimo.
Tai buvo įgyvendinta nusprendus skirti papildomą 30 proc. paramą iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos projektams, padedantiems energiją šilumai ar karštam vandeniui gamintis patiems. Tarp tokių priemonių pateko šilumos siurblių, saulės kolektorių, jėgainių ar kitų atsinaujinančių energijos šaltinių įrengimas.
Paramą gauna jau po renovacijos
Valstybė paramą skiria daugiabučiams, kurie po modernizavimo pasiekia ne žemesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę.
Be to, po renovacijos jie turėtų sutaupyti ne mažiau, nei 40 proc. šilumos energijos sąnaudų, o kultūros paveldo objektai turėtų sutaupyti mažiausiai 25 proc. energijos.
Daugiau informacijos nemokama telefono linija 8 800 200 12.