Valstybinė turto informacinė paieškos sistema (VTIPS) sukurta 2015 metų pabaigoje, tačiau veikti pradėjo šių metų pradžioje. Lapkričio vidurio duomenimis, šiuo metu 859 valstybinės institucijos valdo daugiau nei 30 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, kurie sudaro beveik 16,5 mln. kv. m ploto. Pagal paskirtį, didžioji jų dalis yra kitos arba inžinerinės paskirties statiniai. Taip pat didelės dalies statinių paskirtis yra nenurodyta.
Iš to, ką mes turime, galime spręsti, kad valstybė valdo nemažai mokslo paskirties statinių, – sakė A.Vičkačkienė.
„Didžioji dalis yra kiti ir inžineriniai statiniai. Registrų centre ne visada nurodytos nekilnojamojo turto paskirtys, duomenys ten nėra kokybiški ir negalime suprasti, kur kas yra, todėl dar reikės padirbėti, kad identifikuotume, koks turtas čia yra. Tačiau iš to, ką mes turime, galime spręsti, kad valstybė valdo nemažai mokslo paskirties statinių. Taip pat nemažai administracinės paskirties – tai turtas, kuris domina Turto banką ir potencialiai mažina biudžeto išlaidas“, – konferencijoje „Efektyvus valstybės turto valdymas“ sakė Finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė.
Anot jos, iš šiuo metu valdomo ir nuomojamo turto valstybė kasmet uždirba apie 5,5 mln. eurų. Didžiausią naudą valstybė gauna nuomodama gydymo paskirties pastatus – už kv. m sumokama beveik 8 eurai. Tačiau yra ir tokių statinių, už kuriuos valstybei nesumokama nė euro, pavyzdžiui, už gamybos ir sandėliavimo paskirties statinius nuomininkai moka 0,69 euro, o už sporto – tik 0,05 euro.
Valstybės turtas nėra labai geros kokybės, apima visą Lietuvos teritoriją, – teigė A.Vičkačkienė.
„Nereikia pamiršti, kad valstybės objektai yra visoje Lietuvoje ir kai kur sudėtinga rasti nuomininkų. Valstybės turtas nėra labai geros kokybės, apima visą Lietuvos teritoriją ir tai yra pateisinama“, – teigė A.Vičkačkienė.
Finansų ministerijos atstovės teigimu, didžiausia problema – panaudos sutartimi perleistas turtas, kuris nuomojamas arba labai pigiai, arba atiduotas naudoti nemokamai. Tokio turto, VTPSI sistemos duomenimis, šiuo metu nuomojama apie 1,9 mln. kv. m ploto.
„Valstybė gali atiduoti pastatus naudoti panaudos sutartimi, tačiau tai Finansų ministeriją neramina, todėl diegiama, kad naudojamasis turtas turėtų būti naudojamas atlygintinai. Panauda turi būti atlygintina arba jos turėtų išvis nebūti. Buvo daug diskusijų dėl panaudos, kai kada ji gali būti pateisinama, nes valstybė nėra tokia turtinga finansuodama nevyriausybines institucijas. Tačiau centralizuoto valstybės turto valdytojas neturėtų dalyti turto nemokamai“, – teigė ji.
Neskuba pateikti duomenų
Turto banko vadovas Vaidotas Aleksius teigia, kad visų institucijų duomenis apie valdomą nekilnojamąjį turtą buvo prašoma pateikti iki gegužės pradžios, tačiau institucijos to padaryti neskuba iki šiol.
„Pagrindinė problema, su kuria susiduriame – informacijos teikėjai, visos biudžetinės įstaigos, institucijos, kurių yra 859, joms dar trūksta sąmoningumo ir tvarkos, supratimo.
Duomenis institucijos turėjo suvesti iki gegužės 1 dienos, bet jie įvedami bei pildomi dar ir šiandien. Matyt, dar kurį laiką tai bus daroma. Gaila, kad mes turime kartais priminti, jog visa tai būtų pildoma ir suvedama. Kitais metais darysime valstybės valdomo turto ataskaitą ir norime, kad sausio 1 dieną duomenys būtų tvarkingi, suvesti ir nebūtų abejojama jų tikslumu“, – 15min tikino Turto banko vadovas.
V.Aleksiaus teigimu, šiandien apie 90 proc. institucijų yra pateikusios duomenis apie nekilnojamąjį turtą, tačiau trūksta duomenų apie ten dirbančius žmones ir tų patalpų nuomą. Nerimą kelia tai, kad dalis turto yra neįregistruota, nežinoma, kiek turto išnuomota, o pačios institucijos iki šiol tikina, kad su turtu gali susitvarkyti pačios.
Trūksta duomenų ir apie patalpų nuomą, turtai – neįregistruoti, – sakė V.Aleksius.
„Yra 5 ministerijos, jau nekalbant apie joms pavaldžias įstaigas, kurios iki galo nėra užpildžiusios duomenų apie etatus. Trūksta duomenų ir apie patalpų nuomą, turtai – neįregistruoti. Institucijos įpareigotos susitvarkyti nuomos sutartis ir jas pateikti. Nors yra centralizuoto turto valdytojo įstatymas, institucijos stengiasi įtikinti, kad jos gali tvarkytis su turtu kaip tvarkėsi iki šiol, tačiau šia veikla turi užsiimti specialistai, o ministerijos atlikti savo darbą. Turto valdymas – ne ministerijų funkcija. Siekiame ne tik perimti turtą, bet ir jį padaryti efektyvesnį. Taip būtų galima sujungti ir kitas paslaugas, pavyzdžiui, teikti valymo, apsaugos paslaugas ne vienai ministerijai, o kelioms“, – teigė V.Aleksius.
Paklausus, kaip būtų galima priversti institucijas pateikti duomenis, Turto banko vadovas įsitikinęs – versti ar skirti baudas už informacijos nepateikimą – neverta. Jo nuomone, valstybiniame sektoriuje dirbantys žmonės turėtų būti sąmoningesni ir parodyti, kad neturi ko slėpti.
„Sąmoningumas ir pareiga turi imti viršų. Mano supratimu, žmonės turi susimąstyti, kodėl nepateikiama informacija, kokios yra priežastys, kad nenori to daryti. Kartais tas nenoras gali kelti klausimų, galbūt yra kažkas, dėl ko jie slepia duomenis. Verta diskutuoti ir kalbėti, nes administracinių baudų už tai nesinorėtų siūlyti“, – kalbėjo V.Aleksius.
NT rinka vertina prastai
Tarptautinės nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovo Baltijos regione Mindaugo Kulboko teigimu, NT rinkos vertinimu, valstybė su savo valdomu turtu tvarkosi prastai. Jo nuomone, valstybė turi nusistatyti prioritetus bei strategiją, nes šiuo metu turtas yra valdomas neūkiškai.
„Valstybė turi imtis iniciatyvos, kad žmonės, kurie valdo NT, juo disponuotų teisingai ir pagal paskirtį. Pirma reikia nusistatyti prioritetus, strategiją, įtikinti ja žmones ir viskas vyks savaime. Klaidų bus, bet svarbu, kad vyktų. Neūkiškumas yra akivaizdus“, – 15min sakė jis.
Anot jo, centralizuoto valdymo sistema yra tik pirmasis žingsnis, kuris padės suprasti, kiek valstybė turi turto ir kiek jo naudoja. Tačiau, kaip ir Finansų ministerijos atstovė, M.Kulbokas atkreipė dėmesį į Registrų centre esančius duomenis, kurie nėra iki galo tvarkingi.
„Tai yra pirmas žingsnis, kurį reikia padaryti – suprasti, ką turime. Tam, kad valdytume, reikia žinoti, kokio lygio duobėje arba prabangoje esame. Dabar vykstantis inventorizavimas vyksta sunkiai. Didžiausia problema – Registrų centras turėtų turėti visus duomenis, bet pasižiūrėjus ten – didžiulis chaosas. Institucijoms niekada nebuvo pasakyta susitvarkyti duomenis Registrų centre“, – tikina jis.
Kitaip nei Turto banko vadovas, M.Kulbokas mano, kad institucijas ir ministerijas įmanoma priversti deklaruoti turimą turtą. Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestis nėra taikomas valstybinėms institucijos, tačiau pakeitus tvarką ir jį apmokestinus – institucijos būtų priverstos peržiūrėti valdomą NT.
„Vieną, ką galima padaryti pačiomis pigiausiomis priemonėmis – nei savivaldybės, nei ministerijos nemoka nekilnojamojo turto žemės mokesčių už tai, kad naudoja turtą. Reikėtų įvesti tą mokestį, kuris yra seniai pribrendęs ir laukiamas, taip padarytume ir verslui, ir šioms ministerijoms vienodas sąlygas. Kai atsiras išlaidos, bent minimalios, jie pradės galvoti, kodėl jie tai turi ir naudoja. Arba, kodėl turi ir nenaudoja. Tada atsiras tas reikalingas postūmis. Nereikia versti, reikia suvienodinti sąlygas“, – įsitikinęs NT analitikas.
