Elektroninėje varžytynių sistemoje evarzytines.lt bankroto administratorius Stasys Poškus parduoda „Bofora“ Palangoje, adresu J.Basanavičiaus g. 9. Nustatyta pastatų pradinė kaina siekia 1,6 mln. eurų.
Už šią sumą parduodamas beveik 1,7 tūkst. kv. m ploto viešbutis, 118,78 kv. m ploto garažas ir kiemo statiniai.
„Būklė – prasta. Yra rekonstrukcijos projektiniai pasiūlymai“, – nurodoma skelbime.
Kartu parduodama nugriauta kavinė.
Paruoštas viešbučio kapitalinio remonto projektas
Bendrovės „Bofora“ bankroto administratorius S.Poškus 15min informavo, kad įmonei Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi iškelta bankroto byla.
„Remiantis Įmonių bankroto įstatymu, bankroto procese turi būti parduotas visas bankrutavusios įmonės turtas ir iš gautų lėšų tenkinami įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai. Vykdant teisės aktų reikalavimus, 2019 m. rugpjūčio 19 d. paskelbtos bankrutavusios UAB „Bofora“ turto Palangoje viešosios varžytynės“, – atsakė jis.
Varžytynės vykdomos elektroniniu būdu ir tęsis iki 2019 m rugsėjo 18 dienos. Tai yra pirmosios pastatų varžytynės.
„Bankrutavusiai „Bofora“ priklauso tik pastatai Basanavičiaus g. 9, 9A, Palangoje, o žemės sklypas yra valstybinis, įmonė yra sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Pastatas – kavinė buvo nugriauta dar seniai iki bankroto bylos iškėlimo (mano žiniomis, sudegė dar 1994–5 metais)“, – kalbėjo S.Poškus.
E.varžytynėse, kartu su parduodamų pastatų nuotraukomis, įkeltos ir kelios vizualizacijos. S.Poškus 15min paaiškino, kad bankroto proceso metu buvo rengtas projektas bei kreiptasi dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tik dėl pastato – viešbučio kapitalinio remonto. Jį reikėjo atlikti, bankroto administratoriaus teigimu, vykdant Palangos miesto savivaldybės reikalavimus dėl pastato priežiūros bei tvarkymo.
„Bankroto proceso metu tvarkytas pastato – viešbučio stogas“, – informavo S.Poškus.
Konfliktas su savivaldybe
Nors pati įmonė bankrutavusi, tačiau šiuo metu bankroto administratoriai ir pastatus besinuomojanti įmonė „Damicina“ konfliktuoja su Palangos savivaldybe. Nesutarimai pasiekę ir teismą, o jų priežastis – laikini statiniai. Juose šiuo metu veikia kavinė, prekybinės patalpos, tiras bei siaubo kambarys.
Palangos savivaldybės įsitikinimu, minėti statiniai – nelegalūs, o juose be leidimų vykdoma veikla. Savivaldybės juristas Vytautas Korsakas 15min informavo, kad nugriauti laikinuosius statinius, kurių projektui rašytinis pritarimas yra pasibaigęs dar 2017 metų pabaigoje, miesto valdžia įmonės „Bofora“ reikalavo ne kartą. Paskutinį kartą reikalavimas išsiųstas šių metų birželio pabaigoje.
„Minėtus laikinuosius statinius (prie J.Basanavičiaus g. 9 pastato – viešbučio pristatytą laikiną prekybinį paviljoną (kuriame įsikūrusios suvenyrų krautuvėlės, pramogų teikėjai – siaubo kambarys, juokų kambarys, kino demonstravimas) buvo reikalaujama nugriauti iki 2019-06-30, o apie nurodymų vykdymą informuoti Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyrių atskiru raštu. Tačiau liepos 1 d. laikinieji statiniai nebuvo nugriauti. Neįvykdžius reikalavimo Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į teismą dėl laikinų statinių nugriovimo“, – 15min sakė V.Korsakas.
Miesto valdžia liepos 25 dieną Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pateikė patikslintą ieškinį dėl pastatų nugriovimo.
Ieškinyje nurodoma, kad laikinus statinius buvo leista pastatyti 2013 metais, o projekte buvo nurodyta, kad statinių eksploatavimo terminas yra treji metai. 2016 metais prekybos statinių naudojimo terminas buvo pratęstas iki 2017 metų pabaigos.
„Nuo 2017-12-31 statybą leidžiančiame dokumente Nr. RPP-33-130726-00096 nurodyti statiniai stovi neteisėtai, todėl turi būti nugriauti“, – rašoma ieškinyje.
Tačiau su tuo nesutinka bendrovės, kuriai priklauso turtas, bankroto administratorius. Anot S.Poškaus, leidimą statyti laikinus pastatus gavo nuomininkas I.Žirovo ind. įmonė, o po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratoriui nebuvo perduota išsami informacija apie laikinus statinius bei leidimo juos naudoti terminą.
„Bankroto administratorius šį savivaldybės reikalavimą laiko nepagrįstu, ir yra pateikęs Palangos miesto savivaldybei prašymą pratęsti laikinų statinių naudojimo terminą. Ginčai tarp Palangos miesto savivaldybės ir bankrutavusios UAB „Bofora“ dėl laikinųjų statinių iki šiol nagrinėjami teisme“, – 15min komentavo S.Poškus.
Vieta – puiki, pastatas – nelabai
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ NT analitikas Tomas Sovijus Kvainickas mano, kad parduodamo turto privalumas – jo vieta.
„J.Basanavičiaus gatvė yra pagrindinė Palangos pėsčiųjų gatvė, vedanti prie jūros, tiesiai į tiltą. Tai – viena brangiausių Palangos nekilnojamojo turto teritorijų. 1,5–1,6 tūkst. kv. m realizuojamo ploto pačiame miesto centre“, – 15min komentavo jis.
T.S.Kvainicko nuomone, pagrindinis šio pastato trūkumas yra tas, kad jis yra istorinis, o jo rekonstrukcijai gali būti taikomi apribojimai. Be to, negelbėja ir pastatų avarinė būklė, o įvardinti rekonstrukcijos sąnaudas be apžiūros būtų netikslu.
„Neaišku, ar numatyta ploto plėtros galimybė, kas dar labiau padidintų ekonominę pirkinio naudą. Jeigu vienintelė alternatyva būtų atkurti viešbutį, rinkos kaina būtų mažesnė. Nepaisant to, kad Palangos viešbučių užimtumas, nors ir nėra įspūdingas, tačiau ir neprastas. Svarbu atsižvelgti į tai, kad užimtumas numerių skaičiui augant nemažėja, o, dažniausiai, netgi didėja (t.y. naujas viešbutis neturėtų sumažinti vidutinio užimtumo). Tas pats pasakytina ir apie nakvynių skaičių, kuris auga jau keletą metų iš eilės“, – komentavo analitikas.
Tačiau, jei būtų galimybė atlikti konversiją į poilsio apartamentus ar butus, objektas investuotojų ir NT vystytojų auditorijai taptų įdomesnis, kaina, tikėtina, išaugtų, įsitikinęs T.S.Kvainickas. Jo teigimu, Palangos būsto rinka nėra labai stabili, tačiau tai, iš esmės, lemia jos dydis.
„Nuo 2017 metų pabaigos pastebimas ženklus neparduotų butų sandėlio sumažėjimas bei išaugę prestižinio segmento būstų pardavimai – tai palanki aplinkybė plėtotojams. Tačiau, vėlgi, norint tikslaus atsakymo, reikėtų įvertinti turto būklę, žinoti, kiek galima įrengti kambarių ir panašiai. Kadangi varžytynių dalyviams suteikiama galimybė prieš aukcioną apžiūrėti objektą, rekomenduočiau tai ir padaryti. Apžiūra leistų patiems įvertinti pastatų būklę ir rekonstrukcijos ir/ar konversijos bei plėtros ekonominę naudą“, – pataria „Inreal“ analitikas.
