15min skelbė, kad lietuviai gaunamomis sąskaitomis už šildymą baisisi dar žiemai neįpusėjus. Gyventojų sąskaitos už gruodžio mėnesį atskleidžia, kad šildymo kaina per metus pakilo iki 2–2,5 karto.
PLAČIAU SKAITYKITE: Vilniečius pribloškė šildymo sąskaitos – mokėti teks dvigubai daugiau, sausį kainos toliau kils.
15min nusprendė pasidomėti, kaip laikosi dideles patalpas turintys verslai – kaip jie reaguoja į energijos kainų kilimą ir ką dėl to planuoja daryti.
Sąskaitos didėjo 2-3 kartus
Sostinėje įsikūrusio „Skalvijos“ kino centro vadovė Vilma Levickaitė 15min sakė, kad pernai už šildymą mokėjo 800 eurų per mėnesį, o dabar už gruodį gavo 2,3 tūkst. eurų.
„Šoką patiria absoliučiai visi, pradedant nuo gyventojų, baigiant įmonėmis“, – teigė ji.
Pasak V.Levickaitės, bilietų kainas planuojama peržiūrėti – šildymo sąskaitos yra vienas iš veiksnių, skatinantis tai daryti. Be to, įstaigą dar veikia infliacija, kyla paslaugų kainos, atlyginimai.
„Esame bendro paveikslo dalis. Kadangi tiekiame paslaugas, veikiame rinkos sąlygomis, todėl kainos keisis. Juolab, kad savivaldybė dotacijų, kiek suprantu, šiemet nekels“, – tvirtino ji.
Sporto klubo „Lemon Gym“ tinklo vadovė Greta Radzevičienė 15min sakė, kad lyginant su 2019 metais šildymo kainos „Impuls“ sporto klubuose išaugo beveik 1,5 karto, o „Lemon Gym“ – 30 proc. Pastarojo klubų šildymo sąnaudos išaugo mažiau nei „Impuls“, nes jų patalpos yra mažesnės ir jie neturi baseino bei pirčių zonos, už kurių šildymą reikia mokėti daug.
„Žinoma, kad vertiname neigiamai. Verslas susiduria su dideliais iššūkiais dėl pandeminės situacijos, o augantys kaštai bendrą situaciją tik pablogina ir daro įtaką mūsų veiklos rezultatams“, – komentavo ji.
G.Radzevičienės teigimu, į kainų pokyčius įmonė reaguoja, ieško efektyvesnių ir pigesnių šildymo būdų. Pavyzdžiui, kai kuriuose objektuose pereinama prie miesto šildymo, analizuojami galimi optimizavimo automatizuoti sprendimai.
„Tačiau net prie tokio reikšmingo komunalinių kainų augimo sugebame išlaikyti panašias paslaugų kainas mūsų klientams“, – 15min nurodė ji.
Svarsto apie kainų kėlimą, kiti optimizuoja
„Darnu group“ viešbučių grupės vadovas Vilius Vaičekauskas skaičiuoja, kad pernai gruodį viešbučio „Urbihop“ išlaidos šildymui buvo tris kartus, o „Artagonist“ – keturis kartus didesnės nei 2020 metais tuo pačiu metu.
„Tai susiję ir su skirtingu šildymo būdu, – centralizuotomis šildymo sistemomis šildomo viešbučio sąskaitos augo mažiau“ , – sakė „Darnu group“ viešbučių grupės vadovas Vilius Vaičekauskas.
Pasak jo, turizmo situacija rinkoje lieka neapibrėžta dėl pandemijos ir stipriai sumažėjusios paklausos.
„Vidutinės viešbučio kainos, skirtingai nuo kitų prekių ar paslaugų, per pastaruosius dešimt metų beveik neauga. Vilnius išlieka viena pigiausių sostinių, nors kitais ekonominiais kriterijais vejasi kitus Europos miestus. Viešbučių kainos patiria didelį spaudimą tiek dėl didėjančios darbo jėgos trūkumo, tiek dėl didėjančių šildymo ir elektros sąnaudų, todėl galima tikėtis, kad artėjant sezonui dauguma viešbučių svarstys kainų kėlimą“, – įsitikinęs V.Vaičekauskas.
Šiek tiek kitokios nuomonės yra „Eglės“ sanatorijos generalinis direktorius Artūras Salda. Jo teigimu, sąskaitos už energetines sąnaudos, ne tik dujas, bet ir elektrą, pakilo bene du kartus. Jis skaičiuoja, kad gruodį bendroje sumoje šios sąnaudos sudarė apie 300 tūkst. eurų per mėnesį.
„Dėl to kainų nekeliame, nes jos yra planuojamos šiek tiek iš anksčiau, jos labiau atspindi bendrą infliaciją ir jos prognozes. Bet, be abejo, energetinės sąnaudos apsunkina situaciją, valgo potencialų pelną ir didina nuostolius“, – aiškino jis.
Anot A.Saldos, ieškoma būdų, kaip galima būtų sutaupyti ne klientų sąskaita. Pavyzdžiui, kai kuriuose aukštuose klientai neapgyvendinami, modernizuojamas teritorijos apšvietimas, dėl to elektros sąskaitos turėtų būti mažesnės. Tiesa, jis pripažįsta, kad pamačius gruodžio sąskaitas ištiko lengvas šokas.
„Bet jis buvo tikėtas. Prieš tai apie tai buvo kalbėta, sekame tuos dalykus ir matėme, kad bus brangu“, – kalbėjo jis.
Jaučia ne tik tiesiogiai, bet ir per darbuotojus
Sostinėje įsikūrusio baro „Local pub“ savininkas Vidmantas Čičelis tegia, kad pas juos, kaip ir visur, sąskaitos už šildymą padidėjusios. Gelbėja tai, jog įstaigoje yra centrinis šildymas, tačiau vadovas juokėsi, kad temperatūra pas juos didesnė nei reikia.
„Mums reikia žemesnės temperatūros, nes žmonės susirenka ir temperatūra užkyla“, – sakė jis.
Už gruodžio šildymą V.Čičelis teigė, kad sumokėta virš 300 eurų, o elektros sąskaitos nuo 400 pakilo iki 800 eurų.
„Konkurencija mūsų srityje yra gana didelė ir jei mes pakelsime kainas, o konkurentai nepakels ar tai padarys vėliau, gali prarasti klientą. Vyksta toks žaidimas, bandai sugerti ir lauki, kol pirmiausia nukris, o keli, kai matai, kad tikrai kyla“, – kalbėjo pašnekovas.
Be to, V.Čičelis pažymi, kad sąskaitos už elektrą kyla ir darbuotojams, todėl šie ateina pasiprašyti didesnio atlyginimo. Dėl to sąskaitos verslui kyla dar daugiau. Neprisideda ir didėjantys COVID-19 užsikrėtimų skaičiai, dėl kurių šiek tiek krito ir srautai bei apyvartos.
„Žmonės pradeda baimintis ir mažesnis kiekis juda. Savaitgaliais, atrodo, pilna žmonių, bet apyvartos kritusios. Tai viena problema, o kita, kad pakilo ne tik elektra, šildymas, bet ir maisto, gėrimų kainos, o ir darbuotojai ateina prašyti kelti atlyginimų. Jaučiasi ne tik tiesiogiai per sąskaitą mums, bet ir per darbuotojų sąskaitas grįžta mums“, – tvirtino jis.
Planuoja kelti kainas, uždaro restoraną
„Jurgis ir Drakonas“ restoranų tinklą valdančios įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė 15min sakė, kad pamačiusi sąskaitas apsiverkė.
„Taip baisu. Labai ženkliai kilo, prisidėjo tūkstančiais. Dabar klausimas, ką reikės daryti ir kokias kainas savo klientams nustatyti, nes komunalinės išlaidos yra reikšmingai padidėjusios, kai kur dvigubai, trigubai“, – sakė ji.
O.Bložienės teigimu, dalyje vietų sąskaitos kilo 2–3 kartus, o viename objekte sąskaita siekia 4,5 tūkst. eurų per mėnesį.
„(Kainų kėlimas, – aut. past.) yra vienintelis variantas, nes paskolas, kurias paėmėme iš „Invegos“, pravalgyti ant šildymo... Pamačius šias sąskaitas ir galvojant, kad yra sausis ir vasaris, apima visiško beviltiškumo jausmas. Jos yra kosminės ir kaip sutaupyti, ką padaryti, dar neturiu jokių minčių.
Kuomet reikia nuolat kūrenti krosnis dujomis, o jų kaina išaugusi, elektros taip pat... Užgesinti šviesą visą dieną restoranuose? Nekūrenti krosnies? Kokie taupymo variantai gali būti? Turi būti tik didėjančios pajamos, o jos gali ateiti tik iš didesnių pardavimų. Tai išlaidos reklamai, kainų didinimas. Kokie kiti keliai tokio tipo versle?“ – svarstė ji.
O.Bložienės teigimu, rezervų, iš ko mokėti padidėjusias sąskaitas, nėra, o skolintis vien tik tam ji nemato prasmės, todėl lieka tik kainų kėlimas. Be to, vieną restoraną sostinės Pilies gatvėje jau nuspręsta uždaryti nuo kovo mėnesio.
„Jis jau neveikė nei lapkritį, nei gruodį, nes srautai žmonių maži, turistų nėra. Restoranas pats neišsilaiko, sprendimas brendo karantino metu, situacija ten labai bloga ir nuo kovo mėnesio uždarome. Dabar vyksta iškraustymo darbai. Dabar yra per brangu turėti tokias vietas, kurios neturi srauto. (Tai susiję, – aut. past.) su srautų sumažėjimu, ypač dabar dar ir energijos, nuomos kainų padidėjimu. Turi daryti ir nepatogius sprendimus, geriau pasilikti mažiau, bet efektyvesnius“, – nurodė ji.
Sąskaita – nuo 5 iki 48 tūkst. eurų
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė 15min pasakojo, kad dalis viešbučių moka neįtikėtinas sumas už patalpų šildymą. Pavyzdžiui, viename jų sąskaita pakilo nuo 5 iki 48 tūkst. eurų.
„Auga ir gamtinių dujų, elektros kainos įspūdingai, jau nebeįmanoma. Jei anksčiau tik verslo viešbučiams buvo problema, dabar yra problema visiems. Jau ne vienas kurortų viešbutis uždirba susimokėti tik sąskaitoms už šildymą“, – aiškino ji.
Sausį viešbučiai, jų atstovės teigimu, laukia panašių sąskaitų už energinius išteklius.
„Jau darosi nebesuprantama, kaip reikės sumokėti. Tuo labiau, kad dabar ateina eilė mokėti atidėtus mokesčius „Sodrai“ ir dar minimalus atlyginimas pakeltas“, – kalbėjo ji.
Pasak E.Šiškauskienės, dar blogesnė situacija ne kurorto, o miestų viešbučiams, kurie pasigenda iš užsienio atvykstančių turistų minios.
„Užimtumai kritę iki 25 proc. ir kainos vidurkis yra apie 40 eurų už kambarį, be pusryčių ir be PVM. Realiai, neįmanoma išsilaikyti“, – sakė ji. Tiesa, E.Šiškauskienė pridėjo, jog geriau laikosi nauji viešbučiai, kuriuos mieliau renkasi turistai.
Ar planuotų apgyvendinimo įstaigos kelti įkainius ir taip bandyti padengti išlaidas dėl sąskaitų? E.Šiškauskienė nusijuokė išgirdusi klausimą bei pažymėjo, kad įkainių didinimas, kai nėra turistų, neduos jokio rezultato.
„Gali įkainius didinti kad ir iki 300 eurų, bet nėra turistų. Miestuose viešbučius užpildydavo užsienio turistai, bet jų nėra. Kainas gali kelti kiek nori, bet nėra kam jų kelti. Kainos nelošia šiuo atveju“, – tvirtino ji.
O kaip laikosi restoranai ir kavinės? E.Šiškauskienės teigimu, šiuo metu yra apyvartos kritusios, nors tai susiję ir su sezoniškumu, tačiau jų sąnaudos už elektrą ir šildymą taip pat smarkiai išaugusios. Be to, jautriai į minimalaus atlyginimo pakėlimą reaguoja tie restoranai, kurie turi daugiau darbuotojų.
„Jei turi 1000 darbuotojų, tas pakėlimas jaučiamas stipriai. Apyvartos kritusios apie 40 proc.“, – kalbėjo ji.
