Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovo Baltijos šalims Mindaugo Kulboko teigimu, vien tai, kad Vyriausybė svarsto tokią priemonę, yra pasiekimas.
„Visuotinis karantino paskelbimas yra toks nenumatytas atvejis, kurio susapnuoti, ko gero, niekas nesugebėjo. Karantinas išjungė galimybę veiklos tęstinumui ir todėl logiška, kad dalis kaštų gali būti kompensuojama per vyriausybines programas“, – mano jis.
Anot M.Kulboko, pastaruoju metu yra labai „demonizuojami“ turto savininkai, kaip norintys nuskriausti nuomininkus, kurie negali vykdyti veiklos. Bet čia, anot pašnekovo, daroma loginė klaida.
„Nuomos santykiai yra pagrįsti abipusiu sutarties įsipareigojimų vykdymu. Dalyviai dažniausiai yra turto savininkas, nuomininkas ir dažnai finansinis partneris. Visuma sutarčių įgalina projektus turėti pinigų srautą, kuris užtikrina galimybę grąžinti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Abu, turto savininkas ir nuomininkas, sėdi toje pačioje valtyje.
Taigi, šiuo atveju valstybės įsikišimas ir nuomos santykių kompensavimo mechanizmo įvedimas yra būtina sąlyga greitesniam ekonominiam atsigavimui ir veiklos atnaujinimui su minimaliais ginčais“, – aiškino jis.
Savininkai taikys skirtingas taktikas
M.Kulbokas pastebi, kad nekilnojamojo turto savininkai taikė skirtingas taktikas dėl nuomos mokesčio. Vieni tarėsi su nuomininkais iš karto, nedelsdami taikė nuolaidas, o kiti laikėsi susitarimų ir taikė laukimo taktiką.
„Didieji prekybos centrai sprendė, kaip sumažinti veiklos išlaidas, kad jos vėliau nekristų ant nuomininkų pečių. Dėl to buvo laikas, kada jie nelabai galėjo derėtis. Tačiau, manau, visi persiderės. Vieniems duos nuolaidą, o kitiems išdėlios mokėjimus“, – įsitikinęs jis.
Jam antrino nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Colliers international advisors“ Tarpininkavimo departamento vadovė Sandra Jovaišaitė.
„Tikrai nebus vieno sprendimo, greičiausiai žiūrės kiekvieną atvejį individualiai. Visi laukė valstybės pozicijos šiuo klausimu ir realiai tuos klausimus pradės spręsti jau dabar. Bet nebus bendros politikos, žiūrės, kas buvo labiau paveikti, kieno verslai buvo uždaryti, greičiausiai į tuos žiūrės palankiau. Bet turbūt būtų nesąžininga, jei būtų taikomos nuolaidos ir tiems, kurie dirbo“, – sakė ji.
Ragina Vyriausybę skatinti vartojimą
Tiesa, M.Kulboko nuomone, vien nuomos kompensavimo neužteks ir tai gali tapti meškos paslauga, jei valdžia nesiims skatinti vartojimo.
„Atsidarius prekybos centrams matyti labai aiškiai, kad nėra pirkėjų, jų pasitikėjimas yra sugriuvęs. Nuomos mokestis turi būti derinamas su pirkėjų pasitikėjimo sugrąžinimu, gali būti taikomas jų finansinis skatinimas. Pasakymas, kad skirsime 200 eurų pensininkams, yra kažko pradžia, bet jie juos gaus rugsėjį, vadinasi, jie visą vasarą neturės pinigų. Tragedija, jei po kokio mėnesio visi nuomininkai norės užsidaryti, nes pagal tuos srautus, kurie yra dabar, tiesiog fiziškai negalės išsilaikyti dėl mažų apyvartų“, – sakė jis.
S.Jovaišaitė taip pat mano, kad ši kompensacija gali būti gerokai pavėluota.
„Tų prekybininkų, kuriems jau ir taip buvo labai blogai, ta nuomos kompensacija turbūt neišgelbės ir jeigu jau planavo užsidaryti, greičiausiai užsidarys. Tai nebus tik nuomos klausimo įtaka, tai bus globalesnė įtaka. Bet tiems, kurie nori tęsti tą veiklą, bus pagalba“, – 15min tikino ji.
„Unideco“ akcininkė: sąlygos nelogiškos, palankios stambiesiems
Namų apdailos bei interjero medžiagų prekybos centro „Unideco“ akcininkė Jolanta Mockuvienė 15min teigė, kad nuomos kompensavimo mechanizmas neskatina bendradarbiauti ir yra išskirtinai palankus stambiesiems.
Specializuotame prekybos centre „Unideco“ bei teritorijoje žinomoje kaip „Medžio centras“ dėl karantino nedirbo virš 120 apdailos, statybinių medžiagų prekybos ir paslaugų įmonių. J.Mockuvienės teigimu, visos jos, praėjus dviem dienoms nuo karantino paskelbimo, kovo 17 d., sulaukė įmonės pasiūlymo karantino laikotarpiu priimti 100 proc. prekybinių plotų nuomos mokesčio nuolaidą.
„Unideco“ akcininkės nuomone, dabartinis nuomos kompensavimo mechanizmas ydingas nuomotojams, kurie nuomininkams (draudžiamai prekybos veiklai) dar karantino pradžioje pritaikė 100 proc. nuolaidas.
„Tokiu atveju priimto nutarimo tvarka nuomotojas neatgauna jokios kompensacijos, o tų nuomotojų dalis, kuri taikė simbolines nuolaidas arba netaikė visai ir jas pritaikys tik dabar, – bus apdovanota kompensacijomis“, – teigė verslininkė.
J.Mockuvienė pasigedo nuostatos, jog pastatų valdytojams, kurie pritaikė nuolaidas, būtų kompensuojama bent nedidelė dalis nuomos mokesčio.
„Taip būtų kuriama veiksminga verslo praktika ir skatinamas verslo solidarumas, neskatinamas noras piktnaudžiauti sistema. Nuomos kompensavimo mechanizmas sukonstruotas didžiųjų verslų patogumui ir mažiau palankus smulkaus verslo atstovams, kurie retai naudojasi teisininkų paslaugomis, neturi didelio administracinio korpuso“, – įsitikinusi ji.
J.Mockuvienės nuomone, nuomos sutarčių registravimo Registrų centre reikalavimas yra perteklinis ir neįrodo nuomos fakto karantino laikotarpiu.
„Masiškai nuomos sutartys nėra registruojamos Lietuvoje, tai žinoma. Įregistruota sutartis gali būti nutraukta anksčiau laiko ir nutraukimo faktas neįregistruotas, net ir įregistruota galiojanti pagal terminą sutartis gali būti sustabdyta (t.y. SF neišrašomos) arba atvirkščiai – pasibaigusi pagal terminą sutartis gali būti tapusi neterminuota ir t.t. Sąskaitos faktūros yra pakankamas ir užtikrintas dokumentas nuomos faktui įrodyti. Šiuo metu tai ilgins kompensacijos prieinamumą smulkiesiems“, – aiškino ji.
Kita nelogiška nuostata, J.Mockuvienės teigimu, yra dėl kitų mokesčių kompensacijos. Anot jos, pagal galiojančius teisės aktus nuomotojas negali uždirbti ir/arba turėti naudos iš perstatomų tiesioginių ir netiesioginių kaštų. Jo naudos šaltinis – nuoma.
„Pagal dabartinę įstatymo konstrukciją išeina, kad nuomotojas privalo suteikti bent 30 proc. nuolaidą ir šiems mokesčiams, kad nuomininkas gautų valstybės kompensaciją. T.y. mažiausiai 30 proc. už nuomininką padengti jo patirtų kaštų (už vandenį, elektrą ir pan.).
Nutarime minima tik teorinė prievolė kompensaciją sumokėti nuomotojui. Tai negarantuoja apmokėjimo fakto nuomotojui. Logiškiau buvo keisti, kad kompensuojama per 5 dienas nuo paraiškos ir sumokėjimo nuomotojui fakto patvirtinimo (t.y. pavedimo kopija arba nuomotojo rašytinis patvirtinimas). Kitu atveju, jei šie pinigai būtų panaudojami kitais tikslais (tebūnie ir karantino pasekmėms šalinti), nuomotojui teks skolų išieškojimo našta“, – 15min tikino ji.
Patvirtino nuomos kompensavimo mechanizmą
15min primena, kad nuo pirmadienio įmonės, kurių veikla buvo uždrausta karantino laikotarpiu, gali kreiptis į „Invegą“ dėl nuomos sąnaudų kompensavimo.
Įmonėms, kurios nukentėjo nuo COVID-19 ir jų veikla buvo draudžiama, valstybė kompensuos 50 proc. patalpų nuomos. Tiesa, valstybė skirs pinigus, jei nekilnojamojo turto valdytojas ar nuomotojas skirs bent 30 proc. nuolaidą ir ji turėtų būti taikoma bent keturis mėnesius. Tokiu atveju įmonei liktų sumokėti ne daugiau kaip 20 proc. nuomos sumos.
Kompensacijos teikiamos už nuomos išlaidas, patirtas nuo kovo 16 d. iki karantino laikotarpio pabaigos plius du mėnesius po jo.
Nurodoma, kad kompensaciją galės gauti nuomotose patalpose veikiančios ir dėl pandemijos veiklą priverstos sustabdyti įstaigos, kaip pvz., grožio salonai, privatūs medicinos kabinetai, sporto klubai ir kiti. Jei įmonės pagrindinė veikla buvo draudžiama ir faktiškai nebuvo vykdoma ar vykdoma minimaliai, pvz., maitinimo įstaigų pagrindinė veikla, t.y. kavinės, restoranai ir pan. buvo uždrausta, tačiau įmonė vykdė šalutinę veiklą – teikė maisto gaminimo išsinešimui paslaugą, taip pat galės gauti kompensacijas.
„Dėl šios paramos gali kreiptis ir ką tik veiklą pradėjusios įmonės, kurios nuo veiklos pradžios pirmąsias patalpų nuomos įmokas sumokėjo šių metų kovo, balandžio ar vėlesniais mėnesiais ir šios įmokos jau buvo su nuolaida, palyginti su sutartyje numatytu mėnesio nuomos mokesčiu. Joms kompensacijos dydis apskaičiuojamas lyginant kompensavimo laikotarpio nuomos mokestį su nuomos sutartyje nurodytu mėnesio nuomos mokesčiu“, – nurodo „Invega“.
Patalpų nuomos sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip šių metų kovo 15 d., užregistruota Registrų centre ir galioti aplikavimo dėl kompensacijos metu.
Lengvatai planuojama skirti 100 mln. eurų valstybės lėšų. Be to, ministrų kabinetas linkęs pritarti, kad panaši paramos forma būtų taikoma ne tik komercinį, bet ir valstybinį turtą išsinuomojusioms bei dėl koronaviruso krizės sunkumų patiriančioms įmonėms.
„Kompensacija būtų taikoma 4 mėnesius, t.y. du karantino mėnesiai, kuriuos dabar turime, ir du mėnesiai po karantino pabaigos. Vertiname, kad tokios sumos turėtų pakakti. Jeigu ji bus nepakankama, diskutuosime dėl jos padidinimo“, – pirmadienį nuotolinėje spaudos konferencijoje kalbėjo laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
15min skelbė, kad Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) balandžio pabaigoje pasirašė memorandumą dėl verslo solidarumo.
Memorandumu sutarta, kad nuomos kaštų kompensavimo subsidija būtų skirta tiesiogiai nuo pandemijos nukentėjusiems verslams – nuomininkams, o ne pastatų savininkams. Taip pat kartu memorandumu įsipareigota, kad jei Vyriausybė nuspręs teikti subsidijas patalpų nuomai, LNTPA priklausančios bendrovės suteiks paramos sąlygas nuomininkams bent 30 proc., o esant pagrįstam poreikiui ir papildomą nuolaidą nuomos mokesčiui subsidijos taikymo laikotarpiu.
