Šiuo metu Seime turėtų būti nagrinėjamas Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo projektas. Dabar plėtotojai kasmet moka savivaldybėms iki 4 proc. siekiančią NT nuomą, tačiau naujuoju įstatymu, kurį pradėjo rengti buvusi valdžia, ketinama įvesti vienkartinį mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje.
„Beveik 4 metus niekaip neišsprendžiama valstybinės žemės nuomos teisinio reguliavimo problematika – Žemės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo projektas. Turinys, kuris yra svarstomas, nei verslo, nei savivaldos netenkina“, – tikino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius ir pridėjo, kad parlamentarai neatsižvelgia į rinkos dalyvių išsakomas rizikas.
Net ekonominis būstas gali tapti sunkiai įperkamas
Pagal planuojamus pakeitimus, iš viso už sklypą nuo jo vertės gali tekti susimokėti iki 105 proc., priklausomai nuo užstatomo ploto ir intensyvumo. M.Statulevičiaus nuomone, šis dydis yra neadekvatus, jis gali sustabdyti norą vykdyti bet kokią plėtrą tiek mieste, tiek regionuose.
Šis įstatymas, jeigu bus priimtas, labai nelogiškai paveiks ir smarkiai išbrangins būstą, – sakė M.Vanagas.
Anot jo, dėl žemės sklypų trūkumo, brangusios darbo jėgos ir išaugusių reikalavimų kainų augimas greitu metu nesustos. Didžiausią įtaką tam esą gali turėti Žemės įstatymo pakeitimo projektas, kuris po svarstymo Vyriausybėje keliauja į Seimą.
„Kol yra sklypų trūkumas, kol nėra patvirtinti miestų bendrieji planai, kol susidariusi spekuliacinė situacija privačių sklypų rinkoje, nes jie irgi mato, kad dėl valstybinių sklypų nėra aiškumo, vystytojai su rizika žiūri į valstybinės žemės nuomos sandorius, o privačių sklypų savininkai kelia kainas. Tai gali įsukti tam tikrą sniego gniūžtę ir ji įtrauks ne tik sklypus miestų centrinėse dalyje, ji nusiris į pakraščius ir net ekonominis būstas gali tapti vis sunkiau įperkamas. Tai taip pat nusitęs į regionus“, – kalbėjo LNTPA vadovas.
Vidutinis būstas brangtų 25 tūkst. eurų
M.Statulevičiaus teigimu, šis įstatymas būsto kainą gali išauginti „keliolika kartų“.
Mindaugas Vanagas, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“ vadovas, aiškino, kad žemės sklypo kaina galutinėje būsto vertėje sudaro reikšmingą dalį. Anot jo, vidutinės klasės būste vienam kvadratiniam metrui žemė gali kainuoti nuo 200–500 eurų.
„Jeigu žemė bus apmokestinta 105 proc., išeina, kad jei vienas kvadratinis metras kainuos, sakykim, 500 eurų, jis bus apmokestintas dar daugiau kaip 500 eurų, tai vieno kv. metro kaina išaugs apie 500 eurų. Perkant vidutinio dydžio butą, apie 50 kv. m, – 50 kart 500 yra 25 tūkst. eurų. Tai tikrai milžiniškas mokestis“, – kalbėjo jis.
M.Vanago teigimu, iki 80 proc. Vilniuje vykstančių statybų yra valstybinėje žemėje. Dėl to šis įstatymas, pasak vystytojų, paveiks ne mažytę dalį, o labai didelę dalį nekilnojamojo turto projektų.
Be to, jis atkreipia dėmesį, kad naujasis mokestis būtų skaičiuojamas nuo vidutinės rinkos vertės, kuri taip pat kinta.
„Priėmus tokį įstatymą vidutinė kainos vertė gali labai smarkiai kilti ir tada užsisuks tokia karuselė, kurią suvaldyti labai sunku. Šis įstatymas, jeigu jis bus priimtas, labai nelogiškai paveiks ir smarkiai pabrangins būstą“, – sakė M.Vanagas ir pabrėžė, kad verslininkai susimoka už žemę pirkdami patalpas, kurios vertinamos kaip sklypo vertė.
R.Šimašius vėl baksnoja į NŽT
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pastebi, kad sostinėje kylant ekonomikai būsto įperkamumas gerėjo. Tačiau šiuo metu tai keičiasi ir būsto kainoms kylant smarkiau, jo nuomone, galimybė įpirkti būstą prastėja. Skaičiuojama, kad Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių butų kainos augo 7,2 proc.
„Tai labai susiję su Nacionalinės žemės tarnybos veikla ir su valstybinės žemės nuoma“, – aiškino jis.
R.Šimašiaus teigimu, iki šios pramoninės teritorijos virsdavo gyvenamaisiais rajonais.
„Su NŽT veikla, kuri neaišku kodėl ir nuo ko prasidėjo ir kieno interesais, ir su dabartiniu Seimo projektu, kad 105 proc. gali tekti susimokėti už tokią konversiją, kuri atitinka Bendrąjį planą, šiai kokybės augimo tendencijai iškyla labai didelis pavojus. Ne tik kainai, bet ir kokybei“, – kalbėjo jis.
Anot mero, priėmus šį įstatymą „šašai“ miesto viduryje liks, turėdamas omeny pramonines ir apleistas teritorijas.
„Atsiprašau už posakį, Perkūnkiemiai aplink miestą vyks. O tai reiškia, kad bus daugiau tankumo ten, kur jo neturi būti, ir daugiau išbarstytas miestas, ir toliau turėsime važinėti viešuoju ar asmeniniu automobiliu į savo darbo vietas. Tai mūsų netenkina“, – tikino jis.
R.Šimašius taip pat įsitikinęs, kad už valstybinius sklypus verslininkai jau susimokėjo pirkdami ant jų stovinčius pastatus.
Pramoninkai: mažės konkurencingumas
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, abejoja, ar spartus atlyginimų kilimas yra geras dalykas. Anot jo, nors atlyginimai privačiame sektoriuje augo beveik 10 proc., šalies konkurencingumas atsilieka.
„Per pastarąjį dešimtmetį 101 proc. pakilo atlyginimai, o našumas užaugo tik 26,5 proc. Žinoma, džiaugiamės, kad žmonės gali įpirkti daugiau ir erdvesnį būstą, bet daug pramoninių įmonių Vilniuje ir kituose didmiesčiuose jau neįsitenka, žemė tampa labai brangi, atlyginimai auga, mūsų jėgos senka dėl to, kad tampame nekonkurencingi“, – aiškino jis.
V.Janulevičiaus nuomone, pramonei nėra kitos išeities kaip iš didmiesčių keltis į regionus. Teigiama, kad tokiu būdu būtų iškelta taršesnė pramonė ir būtų sukurtos darbo vietos ten, kur yra didžiausias nedarbas.
„O šiuo atveju, iš kur paimsime pinigus iškelti gamybą iš Lietuvos didmiesčių į regionus? Aišku, visų idėja buvo parduoti senesnę gamyklą, pakeisti prekybos centru ar visuomenine erdve ir iš tų pinigų pasistatyti gamyklą regione, kur sukurtume naujas darbo vietas. Šiuo metu tam iškilo pavojus“, – tikino jis.
Verslas siūlo mažesnį mokestį
LNTPA ir verslo asociacijos siūlo nustatyti iki 50 proc. maksimalų apmokestinimą ir taikyti pereinamąjį 3–5 metų laikotarpį šio mokesčio įvedimui, kad rinka pajėgtų prisitaikyti prie pokyčių ir kainų šuolis būtų amortizuotas.
„Verslas nenori sakyti, kad nenorime prisidėti prie valstybės gerovės, nenorime mokėti mokesčių ir tiesiog norime turėti nulį kaip buvo kažkurį laiką. Mokestis turi būti, bet jis turi būti tikslinis. Turi būti įvertinta, kiek jo bus surinkta, ko dabar nėra, ir kur jis bus panaudojamas“, – aiškino M.Statulevičius.
